Noriu kvėpuoti. Pasakyk kaip, tūkstantmeti drauge. Ar tavyje tūno šių negandų priežastys ir sprendimai? Ar tu tik tylus stebėtojas, karts nuo karto numetantis vaisius. Aš vėl paklydau, nejusdamas šio tvarinio. Kamuolys perskriejo galvą, palytėdamas pakaušį ir aš iškritau iš žaidimo. Trokštu žaisti, vėl pajausti tą nenusakomą azartą ir drąsingai nusiteikusią baimę, kai sviedinys sugaunamas mano rankų ir kai tos dvi dirigento lazdelės ritmingai nustato naują tempą. Pasirodymas ne toks, svetimas, nesvetingas, niūrus ir betikslis. Kur problema? Dirigentas suseno ar orkestras nebesugeba pasivyti?
Medis suošė paskleisdamas į šalis amžinąją muziką. Tik niekas jos negirdėjo. Atsakymą išgirstu ūžesyje. Klausytojų nebuvo.