*181201302017

Pradžia buvo sunki.
Užmaišiau mėlio ir pyliau užmerktomis akimis.
Vėliau nubrėžiau centre apskritimą ir pasėjau -
Gyvybės gėlę.
Rutulys po rutulio, ieškant balanso, braižiau,
Kol pomaž išblėso pyktis.
Tuomet užmaišiau balto dažo ir antrą kart užmerktom drėbtelėjau.
Čia gimė kvadratėlių jūra. Tik horizonto niekaip nematyt.
Užmaišiau juodo, mėlio, violeto dervos. ant kelių tryniau į drobę.
Lig visai užtemo. . .
Vėliau griebiausi trištų anglų raudonio mišinių su cinku (tik dėl dengimo) ir ant dar šlapio, pradėjau formuoti langus.
Ten radosi mūsų veidai.
Šalia analogiškai užmezgiau valtelės istoriją geltonam fone.
Ir trejetą ministrų, kaip teisėjus, kaip dekanus Strinbergo sapne, stebėti mus pastačiau.
Stalą nubrėžiau, nevieną.
Palikau laukti.


Vakar daug klausiau istorijų apie Andy Warhole, kažkuom jis mane paveikė. Neleido laukti kol džius.
Panašiai įvyko kai išgirdau Jean-Michel Basquiat istoriją - tą nakt sugadinau drobę ir tuom didžiavausi. Ten jungėsi geltona šyzofrenija su mėla melancholija liudydama mano košmariškus išgyvenimus ligoninės lifte.

Nežinau kas šiandien privers užmaišyti dažus.
Jau esu pasiruošęs porą tiūbų geltono, ir mentelė blizganti laukia.
Tik rankos nekyla.
Rūkau cigaretę po cigaretės, džiaugiuos kol dar galiu jas susisukt.
Vis atidėlioju ir atidėlioju.

Šiąnakt pasakosiu valtelės istoriją ir nė kvapo jos čia.
Tai mano brolio dienoraštis.
O kur tas menas?
Nežinia.