Margasparnei (2)

Blizgi kaip auksas saujoj smėlio –
Lyg gintaras galybėj akmenų.
Gal tavo šiltas dvelksmas pakerėjo,
Kad užburtas paskui tave einu.
Einu, skubu ir kryžkelėj sustoju.
Toliau skubėti nevalia:
Vienam kelio gale kažkas vargonais groja,
O kitame – neišmatuojama erdvės galia.
Trečiajame gi – tarsi šulinio dugne –
Beplūduriuojanti juodoji nežinia!
Tu paukšteliu mažu pavirtusi nuskrieji
Gūdžiuoju ir tamsiu keliu trečiuoju.
Išgąsdindama stiprų šiaurės vėją
Grakščia uodegėle panosy jam pamoji...