Žilos supynės linguoja tarp
Vėjo mažyčių pirštų
Ritualai:
Kas ryt
Sušukuoja dangų,
Gena debesis
Ir pasileidžia po pamiškes
Mėlynių laiveliais.
Užmiršę kas pievos
Iš naujo pažįsta.
Kaip ir kas vakarą
Žilos galvos
Neskubėdamos plaukia
Iš tolo žiūrint,
Atrodo,
Į niekur.
Kaip garsiai šiąnakt
Girgžda sniegas
Negirdžiu kaip kvėpuoji.