Išeik,
kol vėjas dar pučia ir kedena mano plaukus,
Kol mėnulis dar spindi ir apšviečia mano sielvartą,
Palik mane,
Iki kito saulėtekio,
Kai vėl prabusiu iš sapno apie tave,
Kuris žudys mane iš lėto,
Nes kol mano sieloj sutemos,
Jaučiu aiškiai
Tą tuštumą,
Kurią vis noriu išprašyti.