3

Atsimenu tave, lengvai ardantį žmones
Kol rytas konstruoja dieną
Iš kavos dulkių ir arbatos garų.
Šilumos, besirangančios aplink pašiurpusią odą
Ką tik išėjus iš dušo.
Po kelionių
kuomet ritualas „namai“ tampa prievole
Kilometrus brauki tarsi dulkes.
Ant tavo batų žuvėdros pėdsakai
Ant rankų jūros kvapas.
Plaukuose sukas lizdą gintarai.

Pageltę knygų lapai pjauna
Pirštus. Negiliai. Tik truputį.
kai vartyt gyvenimą
Iš naujo pasiryžęs
Vidurį laukų įkvėpti gryno oro stoji.
„Ir vėl iš naujo“
Žmonai nuėjus į kairę
Tau nesvarbu,
Nes ir pats ten dažnokai eini.

Langai aprasoję užsimerkė
Prisimenu tave
Šypsena, skrodžiantį debesis.
Tavo kvapas - mano pagalvės.