Ad vent inis

Mieli mano draugai pažįstami
Visi jūs esate puikūs
Jūsų žodžiai kaip pupos
Subyra į lizdus
Prasikala
Devyniašakiais medžiais
Ant kiekvienos šakos po širdį
Vėjas lingi
O vidury kamieno žėri
Geltona žvaigždė
Jos spinduliais atrieda
Pasakos kuždėti
Kad po kiekvieno medžio šaknimis
Žiemoja akmenys šalti
Tik nepajėgia jie
Tų medžių išvartyt
Nes stebuklingos pupos
Byra į lizdus
Mieli draugai pažįstami
Kaip viskas čia puiku