Mažos vaikų kojytės
Prisimins ražienas,
Subraižiusias padus…
Mažos vaikų rankytės
Pasiilgs per dieną
Mamos šiltos sterblės…
Mažos vaikų akytės
Žvelgs į vyturėlį
Virpantį su karščiu.
Mažos vaikų ausytės
Vakarais klausysis
Kaip kurkia varlės
Baloj prie namų…
Mažos vaikų lūpytės
Vakare šnabždės:
– Mama, norim miego…
2000
P. S. Šis eilėraštis yra paimtas iš mano eilėraščių knygos „Vaikštau tik kartą žeme…“.
2004-02-29 22:37
wow ironiškai
2004-01-18 03:58
grazus...
2004-01-07 19:09
patiko, tik ta sterblė(kaip kokio gyvulio)..
ir dar..
"– Mama, norim miego…"
vaikas už kažką kitą nusprendė, kad tas kitas irgi nori miego..
noriu būtų buvę geriau.
2004-01-07 14:10
Tas žodis sterblė yra artimesnis kaimo žmogui, miestiečiui jis tolimesnis. O čia apie kaimo vaikus.
2004-01-07 10:23
Gražu, gera taip, bet įvertinti teisingai, manau gali tik mamos. Duodu ////, nes ta "sterblė" šiek tiek rėžtelėjo ausį. Žinau, kad tikra jaukuma tas žodis (visos mes kaip kengūros vaikus nešiojamės), bet poetiškumo šioj vietoj man pritrūko...