Balsas

Alio alio
jau seniai mano galvoj
kalba Amerikos balsas

vielų ūžesys lūžtančios bangos
kurias taip sunku pagauti

nematoma jūra kurioj kaip koraliniai rifai
plūduriuoja sankaupa laiškų buteliuose
vieni jų jau nugrimzdę į dugną
kiti gi dar laikos paviršiuj

laivai apiplaukia šitą ledkalnį žodžių
kurių niekas neperskaitys
galbūt ten yra pačių gražiausių eilėraščių
kokių žmonija  dar nėra girdėjus

alio alio
kalba Amerikos balsas

sukiodamas senos radijolos
ratuką ieškau tavo širdies dažnių
stotys papuola tuščios
kur girdėti kaip ošia pušynas

kiek toliau pasukus ratuką
kalba Berlynas

ne viską įmanoma suprasti
radijola ūžia nelyg avilys pilnas bičių

po Babelio bokšto griūties
sumaitoti kūnai kalbėję
vien sau ir apie save
nieko kito daugiau nesiklausę

Amerika jums padės normalizuoti spaudimą
Amerika jums padės pakeisti kūdikio vystyklus
Amerika jums nugenėti nudžiūvusio sodo šakas
Amerika padės visiems kenčiantiems nuo podagros
Tereikia šiek tiek pakentėti
Amerika jums padės sklido aidas
Prie ežero skęstančių kačiukų maiše

šitas balsas tikrovės neiškreipia
tik margu amnezijos šydu užkloja
laukiančius ir besilaukiančias
leidžia aišku suvokti
kad ligos praeis savaime
kad nepriteklius praeis savaime
kad laikas praeis savaime
ir lyg ėriukas suklupęs
gers iš savo paties pėdos

išjungus radijolą puikiai girdėti
žiogų čirpimas
vėlyvas kamanės skrydis
grambuolys atsimušęs į stiklą
oras pilnas čerškėjimo ir šiurenimo 

pažvelgus pro langą matai kaip pralekia
viskas aplinkui
lyg ką tik pabustum vagone
traukinio dardančio į Vladivostoką
ar Gardiną

mainūs peizažai metų laikai skrieja
įgaudami kažkokį beprotišką pagreitį –
čia žiūrėk žaliuoja medžiai ir šakomis straksi varnėnai
kartuvės žydi dvi tuščios kilpos supasi vėjy
o ten jau dega saulėgrąžos galva
o už jos jau sunku suprasti ar tai naktiniai drugiai
lekia į šviesą ar ten snaigės tirpsta melsvos ir didelės

šitą tikrovę galima išjungti
galima užtraukti užuolaidas
kad liktų tik mažas ir siauras plyšelis
prieš dingstant vaizdui lempiniame televizoriuje

radijolą išjungus vėl kranksi varnai kuosos ir kėkštai
pratisas gandrų kleketavimas
ši vasaros simfonija kaip sirupas nuo kosulio
sušildo krūtinę ir maloniai
sutepa balso stygas

užmerkiu po dienos apsunkusius vokus
kol staiga kažkas trakšteli mano galvoj
lūžta bangos
ir pagirsta dulsus:

Alio alio
kalba Jūsų Sąžinės balsas