Meilė
liejosi iš Dangaus,
nenutrūkstamai
sruvo žemyn
ant didelio ir mažo,
ant jauno ir seno,
ant šalto,
šiurkštaus,
ir jautraus,
neramaus,
ant niekšo
ir tyro,
tauraus
ir varguolio,
ant vergo ir vergvaldžio
Meilė sruvo ant
Pasaulio
plūduriuojančio
Meilės okeane,
su karais
ir marais,
su džiaugsmais
ir vargais pasaulis -
aš Dievą
ma
- tu matei jo subinę?
neeeeeeee!.. Jis žiūrėjo,
į pasaulį
savo
tylą - meilė sruvo
nenutrūkstama srove
jo
ant...
- jis gulėjo kniūbsčias - veidu žemyn?
neeeeeeee!.. tai ŠVIE-SA A A A A...
jei ji užges,
nebus nei lakštingalos giesmės
nebus nei to „nebus“
kur jis dabar?
kažkur išėjo?
jei sakAI
„mat-EI?.. „
kur Dievas dabar - nematai?
ką?
P. S. bent pasakytumei, kada? tas buv-O?
nu tas - mat-EI?..
nenoriu as ziureti i Dieva, kokio nors mozes, ar jokubo, ar dar kokio nors vyrioko akimis, juk ne feministe ir ne vyras, kam man dabar taip dieva isduoti - matyti Dieva ju akimis-mhmmm, noriu matyti savo akimis-kurias Dievas sutvere- o ne moze ir ne jokubas ar dar kokis nors juozapas...
:)
Subinės matėsi tų, kurie kniūbsti puolė veidu žemėn, „pamatę“ Dievą, tiksliau, buvo apakinti jo šlovės, jo šviesos. Toks matymas buvo galimas tik Jo žmonėms — pranašams, jo pasekėjams (Abraomui — tautų tėvui, Mozei — tam, kuris vedė tautą per dykumą iš Egipto vergovės (Mozė buvo pagautas aukštyn į nepaprastai aukštą kalną,. 2 ir jis matė Dievą veidas į veidą, ir kalbėjo ,ir ant Mozės buvo Dievo šlovė; todėl Mozė galėjo ištverti jo akivaizdą., Jokūbui (susapnavęs laiptus), Juozapui (jo pranašiškas sapnas), Saliamonui (pasirodė sapne) ir t.t.). Visi šie žmonės kalbėjosi su Dievu...
Sapnavau Dievą kaip šviesą, laikančią sapnuotoją ant rankų, sakančią, kad dar ne laikas... Sapnas neišsitrynė ir po keliolikos metų.
Gunta, nesiguodžiu, bet pateikiu Jūsų polemiką...... tai Jus esate nabagėlė, išsižadėjusi savo krašto, dergianti jį pastoviai, ieškanti lengvos duonos... ir tas Jūsų "niuksėjimas", lyg rastumėtės tvarte - labiau graudus, negu juokingas...... ir ne aš, bet Jus dalinate žemes į geras ir blogas, nes nesugebėjote savo krašte savo darbu kurti sau gerovę, bet ieškote sukurto ir kaipo dovaną gaunamo "nabagėliai" skirto gėrio, net - nesusimąstydama, kad tai - nesąžininga... baikit tą savo naivią polemiką skleisti ir "niuksėti"... Mokykis gyventi gyventi ir kutrti gėrį, bet ne būti savanaude ir egoiste.
nu matai, vaičičeku, vis tik ne "kitoje' tavo "sargybos bokštas" (kubilo pavidale) yra saujose "abiejuose" :)
P.S.
pasalieti,
nemanau, kad jie viens kitam trukdė, būdami laikinuosiuose kūnuose, ir santykiai jų, manau, yra jiems visiškai aiškūs, va taip va manau apie išvardintuosius. (ką nori tą studijuok, o nenori, nestudijuok nei vieno mokslo - tai juk kiekvieno valioje pasirinkti, ką jam mokytis, ir ko mokytis. :)
nesupratau jūsų patirties, jūs čia guodžiatės, o tokį pseudonimą, vėtra vėtra, o čia pasirodo išsižadėjusi kažko nabagėlė, na baikite verkšlenti. beje, lapė snapė tik žmonių pasakose tapoma ir daloma, o gamtoje ji visai ne ta- ne žmogus ir lapė, tik nesupratau, prie ko čia lapė, ir draugai? o paskui tik bac- tėvynė :D
tėvynė yra viena- namai vieni- žemė vadinasi, o jau kas pradeda ją dalinti į kerteles, kariauti pradeda, sienas tverti- tai ir pavirsta į tokį nabagėlį kaip jūs V.Vika, baikit kliedėti Vėtra Vika (ne pergalė jūsų vardas-vergkšlentoja su karu užantyje.) niu gi, pažiūrėkite kokie gražūs mūsų namai- Home- vadinasi.
aš tai nieko neišsižadėjau, esu žemės gyventoja, ir meluočiau jei sakyčiau kad man labiausiai joje patinka Lietuvos kiemas.
matai pasaulį į daleles dalo žmonės, o jis vienas. Vienas namas-Žemė vadinasi tas Namas. ir lapių, ir dumblių, ir žmonių, ir kačių-vienas Namas-Žemė.
,,...miške. Rudens tyla
*
ar dar kas gyvs?..
tik „šiugžt“ žiemyn - nuo laiko
atitrūko lapas...."
...net medis pastyro ir numetė lapus, kai keleivė lapė-snapė ėmė su vuodega daužyti kamieną:
daužė daužė...daužė daužė... daužė daužė... prikrito lapų...
rinko rinko...rinko rinko... rinko rinko...
krovė krovė...krovė krovė... krovė krovė...
skaičiavo skaičiavo...skaičiavo skaičiavo...skaičiavo skaičiavo
UŽMIGO BESKAIČIUODAMA...... susapnavo, kad lapas prilipo prie uodegos.... kol miegojo ir sapnavo - vėjas lapus išnešiojo, tad ir netiki net pati savimi... Štai ją reiškia išsižadėti Dievo, Tėvynės, Tikėjimo, Draugų...
ką čia veiki, cyruoleli - lyrinius herojus teisi?.. o gi jų (lyr.her.) prototipai po tą pačią Žemę vaikšto, o jei pati esi praktikuojanti krikščionė, tai imkis proto, nekvailavok gal geriau, o va prisimink pamokas - ar nėr tokios pamokos toj(e) praktikoj(e): "kokiu teismu teisi kitus, tokiu būsi pats teisiamas" - kitais žodžiais tariant, "neteisk kitų ir pats nebūsi teisiamas", cyruoleli?
beje, matau norėtai ir Dievą pamokyti, ką jis turėtų teisti ir paporinti jam kieno galvelė kvaila kieno ne, cyruoleli, bet dievas matai ne žmogus, o dievas :)
Sukalbi daba tris Sveikas Marijuonas ir desėtką Tėveliuk mūsų, buo užrūstinsi, kris prakeiksms unt tava kvailuos galveles, taip y teveiziesi y anuo rūra.
Išsiaiškintu tarpusavy santykius
Krišna alachas jachvė
Po to susimestų ant trijų
Praskleistų debesis
Iškart praryškėtų situacija
no war
no religion
peace
planetoj žemėj