labosx2

jauti nuo kito kranto
atsklindantį vėją

(pirmoji plaukia nugara
antroji laivu trečioji
priplaukus visad)

tarpupirščiais
jaučiu prasprunkant tavo plaukus
ilgai nelaukus jos naujumą pamiršai
ir regis visad teišdrįso
atsiskleisti būtent tokia
Europos teatrų rūsiuos
jai užpučia
žvakę: dabar
mes gersim realybę

(pirmoji mėlyna suknele
antroji bateliais
kaukši trečioji
dantimis)

tas kurs dirbo admirolu
vieną dekadą dvi dekadas tris deka
densus niekada nesidės admirolu
jis dėsis jureiviu
prieš visai
nusidėdamas

(pirmąją per pus
antroji tiltelin
gimdą iš trečios

išnirs nelaboji
palinkėt nelabosios

nakties trims bedievėms poniutėms

atklydusioms pajurin