Žiemos sutiktuvės

Kas šią naktį padirbėjo,
Kad aplinkui taip šviesu?
Ogi sniego pripūtėjas
Žemę padengė sniegu!

Draugę pūgą pasikvietęs,
Įsisiautėjo rimtai,
Nes žiema privalo būti
Pasipuošusi baltai.

Dar ir šaltį užverbavo,
Kad pustyti būt smagiau,
Vietoje nemindžikavo:
- Bus žiema - rimtai sakau!

Ežerėlių akys traukės
Apšerkšnijusiu ledu,
Pusnys klojo pilką žemę
Savo patalu puriu.

Tik saulelė kiek nuliūdus
Bergždžiai šypsnį bandė skleist:
- Mano kelias žiemą trumpas -
Tik pakylu, tenka leist

Savo spindulius į tamsą,
Kad sapnai mažų vaikų
Žiburėliais pasipuoštų,
Ir sapnuoti būt smagu.