Kamiu rūkomajam

Rūkomajm rūko, du seniai.
Per jų dūmus nesimato.
Šitiek daug prirūkė,
Šitiek daug nematom.
Gesint reikėtų cigarėles jų,
Nes jau visai po velnių.
Užmestas ženklas
„Ne rūkyti, bet dumoti galima. „
Dumoja jie ne kokias dūmas
Jiem galvoj vis seksas, seksas.
O aš Kamiu ramiai skaitau.
Aš nerūkau,
Šiaip rūkomajam.
Atrodo tyliu,
Nieko blogo nedarau.
Tik bum per galvą su kėde.
Vienas krito,
Kitas sėdi.
Ką jie rūko,
Nežinau.
Gal moterys galvas sumaišė?
Gal susipyko dėl cigaro?
Vai kas čia toliau daros.
Virsmai visokie.
Štai Ešafotas stovi,
Jau paruoštas nuo vakar
Ta pati kėdė,
O kars tą, kuris pražudė.
Jau paskutiniai žingsniai
Jau virvė pilnavertė.
Jau išeinu, nes dūmai privertė.