Prisegamos moteriškos kojinės

Kai buvau maža, mamos spinta man atrodė toks lobių skrynios padidintas variantas. Visko ten būdavo pilna - šiugždančių spalvotų medžiagų, blizgių papuošalų, kaspinų, saugomų ypatingai progai, ir slaptoje vietoje garbingai laikomos prisegamos moteriškos kojinės. Kojinės buvo kūno spalvos, mat, tada kitokių nelabai buvo galima gauti. Gauti - ne pirkti, o būtent gauti, kažkur: iš po skverno, ar turint blatą. Įpakuotos celofaninėje pakuotėje (celofano pakuotės garsas man primindavo ledukų vandenyje skimbčiojimą cinkuotame kibire, senelio parneštą žiemos vakare iš šulinio) kojinės man tada atrodė lyg koks moteriškumo simbolis, svajojau užaugusi lygiai tokias pačias mūvėti. Man netgi atrodė, kad moterimi patampama tik turint va tokias kojines - šiugždančias, švelnias, atsargučiai užtempiamas ant kojų (neduok die, akys pabėgs) ir pačiame kojinių viršuje prisegamas prie dailaus korseto. Žinau netgi kaip buvo patariama išsaugoti tokias kojines kuo ilgiau - reikia jas sušlapinti šaltame vandenyje, patrinti, atseit taip siūlai tarpusavyje labiau susikabins, ir po to šlapias dailiai apsitempti ant kojų. Kojinės greit išdžius, ir net nesimatys kad buvo šlapios. Buvo ir daugiau moteriškumo atributų - ryškiai raudonos spalvos lūpdažiai. Net ir jų pavadinimą pamenu - Elizabeth Arden. Ta spalva primindavo šaltų braškių sėklyčių grikšėjimą tarp dantų, kai valgydavau parduotuvinius ledus, užpiltus namine braškių uogiene. Dar primindavo girgždantį sutryptą sniegą po kojomis, kai žiemos pavakariais, aplankiusios mamos tėvus, grįždavome namo. Mums už nugarų lėtai smukdavo žemyn raudoni gaisai. Mama retai dažydavosi tuo ryškiu lūpdažiu, sakydavo - saugo ypatingai progai. Kaip ir prisegamas kojines. Užtat ji mėgdavo pasakoti istorijas, kaip po karo panelės, neišgalėdamos nusipirkti arba gauti tokių kojinių (manufaktūra, anot mamos, buvo sunaikinta, arba dirbo karo pramonei),  bent nusipiešdavo linijas ant kojų, mat moteriškos kojinės tada buvo tik su siūlėmis iš nugaros pusės. Panelės bent šitaip sau primindavo, kad nesvarbu kas bevyktų aplink, jos vis tiek vis dar yra moterys. Man atrodo, kad ir mano mamai tos saugomos prisegamos moteriškos kojinės bei raudonas Elizabeth Arden lūpdažis buvo lyg priminimas, kad ji ne vien tik mama, žmona, dukra, bet ir moteris.