Profesija

Kasdien po aštuonias valandas be pietų
pertraukos dirbu visko žinotoju.
Blogas darbas.
Didžioji dalis aplinkinių netiki,
o tie, kurių veido išraiška svarbi,
juokiasi viduje, galvoja, kad negirdžiu.
Žinoma, tai skaudina. Ir nuvilia.
Vakarop būnu toks išsekęs, kad,
valydamas dulkes nuo baldų,
joms kalbą sakau:
gerbiamoji, publika, jūsų aplodismentai
iš anksto  registruoti, turiu katalogus,
jūs pačios – laiko aplodismentai,
sakau jums, viską žinau, net kai ką
kas įvyks.., žinau, kaip Ne dauginas ten,
kur Taip ima nykti, po to Ne kolonijos
valdžią išsirenka ir ima statyti laivynus,
zoologijos sodų daugės,
bibliotekų mažės ir jų pastatai jau mažėja,
tačiau kokie stadionai
požemiuose po ligoninėm!
O rūbai bus visai kitokie, nepermatomi,
nes okulistai turės linzių,
kurioms aprangų medžiagos netrukdys
matyt apgamus, tatuiruotes, randus,
tiesa, bandelės per daug nesikeis
ir kada nors,
prieš išeidamas į pensiją, pasakysiu,
kodėl visos kainos teisingos.