L ietus per sutrūkusį vyzdį
I šplauna pusiaują
N ebe čia ir ne ten klykia
K ūdikiai plėšosi žvėrys
I špešiotos blakstienos
Š oka įkandin džiazą
P ienių arbata visai atvėso
R atais venas kutena gręžia
O ramastį nupliko ir nuglosto
T arsi budintų kol
Ė da minkštos sienos
T eliūškuojančias mintis ant
I šraiškingo beprotybės bokšto