Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter








(Pjesė vienam aktoriui)

JIS
- Šis vakaras paskutinis. Paskutini kartą leisiu sau būti begėdžiu. Rytoj gyvensiu doro žmogaus gyvenimą. Kažkas su manimi atsitiko. Todėl privalau pasikeisti. Tai paskutinis laikas kada aš netoks... po to pasikeisiu.
... Tikriausiai, šiuo metu, visi mes tokie... Visi pamišę. Ir  tai- normalu, šiais laikais. Ką daryčiau, jei ne vynas?  Vynas! Kaip jis palengvintų mano būtį! Apsvaigintų sąmoningą kretiną. Išslystų iš pojūčių srities kančia. Tiesą sakant vyno jau ragavau. Išlenkiau porą gardžių taurių. Esu apgirtęs ir nusiteikęs melancholiškai. Dekameronas. Nežinau kodėl, bet noriu kartoti šį žodį, kuris asocijuojasi su šlykščiu iškrypimu ir visuomenės tikruoju veidu. Dekameronas. Skamba kaip keiksmažodis. Mėgaujuosi šio žodžio skambesiu. Esu truputėli apgirtęs, todėl visos kvailystės skamba rimtai ir tikroviškai.
Skauda pirštus. Ką tik buvau užrakinęs kaimyną tualete. Pro durų apačią purškiau dezodorantu. Jis kankinosi nuo saldžios smarvės. Šunsnukis, gudruolis sugalvojo kaip nutraukti mano pokštą. Prie kvepiančio, aerozolio dujų srauto pridėjo degantį degtuką. Kvepiantis srautas užsiliepsnojo. (Patinka ugnis. Seniau, kai buvau paauglys, galėdavau ištisas valandas išsėdėti prie pečiaus, stebėdamas liepsnojančią medieną.) Purškiau į liepsną. Užsidegė durys. Tada lioviausi žaisti...
Kai buvau vaikas, pamišęs atrodė visas pasaulis. Paaugau. Anksti vedžiau. Gimė vaikai. Realybė aiškiai parodė kokia ji iš tikro yra. Pusmetį gyvenau realiame, racionaliame, pilkame pasaulyje. Vėliau spalvos aptemdė nuobodų pirmavaizdį ir dingo logika, tvarka, racionalumas. Pamišimas (vėl) užvaldė mane ir visą kitą. Noriu staugti. Staugia siela. Ar girdit? Ne? Nes sielos staugimas neprasiveržia pro kietą materijos kiautą. Matote tik ekscentrišką, pilkos masės egzempliorių, augalą, kaktusą. Iš mano šnervių tyso ilgi šeriai. Atsargiai, neįsidurkite.
Ko nori, gyvenimo kasdienybės iškankinta, širdis? Nežinau. Viskas atrodo kvailai. Norisi, kam nors, gerai trinktelėti į snukį. Gal neblogai būtų ir pačiam gauti. Tik nestipriai, nes subjaurotu snukiu negalėsiu dirbti.
Panelė, kuria žaviuosi, geria vyną su Tomu Asyžiečiu. Tas tipelis- šaunus vyras. Kur man konkuruoti su... Vis dėl to pranašas. Kais jis per vienas? Nepamenu.
O aš vyną geriu vienas.
Prieš tris dienas už [paskutinius pinigus įsigijau pigią akustinę gitarą. Groti nemoku. Gal tik du akordus moku: a-moll ir e-moll.
Sėdėdamas savo kambarėlyje groju ir kartais uždainuoju.
I‘m  not hapy man, a-moll;
Way, way? e-moll; a-moll.
Vėjelis ūžia, šildydamas orą. Gal dėl šio mažo aparato kambaryje dvokia degėsiais.
Mano piešinys, nuteptas vakar naktį, su aliejiniais dažais ant drobės gabalo, nenori džiūti. Drobės gabalą priklijavau prie sienos. Nupiešiau savo kaimyną. Kreivas gavosi. Nepanašus. Bet man patinka. Lovą atitraukiau nuo sienos, kad netyčia aliejinis paveikslas neišteptų vienintelės patalynės.
Deja ryte radau ištepliotą patalynę ir kairės rankos dilbį. Vėjelis pučia šiltą orą į piešinį. O tas pamišęs kretinas ant drobės nedžiūna. (Dar paistalų. Dar savęs gailesčio. Dar pamišimo. Noriu į tualetą.) Šiandien pusę dienos varčiausi lovoje. Pabudęs grožėdavausi paveikslu. Vėl užmigdavau. Kelis kartus atsikėliau, alkis privertė. Suvalgiau šaltas, vakar keptas orkaitėje, bulves.
Mano mylimoji geria vyną su Tomu. Geriu už juos. Aš taip pat geriu. Tu geri. Aš geriu. Mes visi geri. Iki dugno.
Šikną valau laikraščiais. Dažniausiai, prieš tai, perskaitau straipsnį, o vėliau juo tenkinu švaros poreikį.
A-moll, e-moll. Blogai užspaudžiu stygas. Gal dėl to skamba klaikiai? Gal gitara nesuderinta?
O, vynu apsitaškiau baltinis! Kaip gaila. Tikriausiai neišsiplaus. Šitie baltiniai labai patiko. Reikia užmerkti. Gal...
Kaimynas paliko šokolado plytelę. Esu smaližius. Dabar, žiūrint į šokoladą, darosi blogą. Einu pasivaikščioti. Dar į vandenį įmesiu baltinius.
(Išeina. Po kiek laiko grįžta.)
-Kaimynai geria Romą. Išlenkiau kelias stiklines bjauraus gėrimo. Jų alkoholio atsargos baigėsi. Nori važiuoti į naktinį klubą. Bobos nulėkė persirengti. Buvau pas A. Ant jo lovos sėdėjo būrys vištų, varlių. Parkritau ant A. lovos. Ir apsikabinau merginą kreivomis kojomis. Tiek to, vis tiek mano mylimoji geria vyną su ŠV. Tomu... Romas, taip pat- puikus gaivinamasis gėrimas. Degraduoju su kiekviena stikline. Gal ir aš tapsiu, kaip vaikinas iš žvejybos reikmenų parduotuvės, kuris sako: „geriu dvi dienas per metus: a- per gimtadienį; b-ir kiekvieną dieną“; arba „ ruginukė- skanesnė už mėsą“. Jis puse litro patvarko per diena. Tai norma. Net nesimato, kad yra išgėręs.
Kaip norėčiau normalaus, tyro, lengvo, malonaus gyvenimo. Nenoriu apgaudinėti savęs, smegenis užliedamas alkoholiu.
Neišeina. Vyručiai... Šokoladas. Nuo saldumynų, šiandien, darosi bloga. Vien jų vaizdas pykina.
... Kaimynai vos nesusimušė. Ponaitis V. paėmęs romo butelį atsistojo, kaip karatistas ir mosuodamas šventą alkoholį prieš L., juokėsi. L. nervinosi dėl tokio V. elgesio, bet nieko nedarė.... Prieš kelis mėnesius L. šovė į V. iš dujinio pistoleto. Nuo to laiko V. su L. elgėsi įžūliai. Tarsi norėtų atkeršyti. Bet iki konkrečių veiksmų neprieina. Tik juokauja, pokštauja, tyčiojasi. L. jaučiasi kaltas ir kenčia įžūlų V. elgesį.
Noriu nulėkti pas mylimąją ir pažiūrėti, kaip jiems sekasi su ŠVT. Kas ką nugirdė? Gal ŠV Tomas jau daro savo šventą darbą?
(Išeina. Po kiek laiko grįžta.)

- Štai ir aš! Šaldytuvas vis dar pučia. Prisigėriau kaip kiaulė. Nemanau, kad tai- pabaiga. Krisiu dar žemiau. Tapsiu tarakonu. Roposiu, kaip Kafkos personažas, sienomis. Tepliosiu lipniomis letenomis tapetus. Šokoladas vis dar guli. Puiku. Jis vis dar- šlykštus. Vėliau, tikriausiai, su malonumu suvalgysiu. Išgėriau „baltos“ kelias „stopkes“... Ponaitis V. koridoriuje privėmė. Dar vėmalais apdergė tualetą. Tikriausiai jau miega. Rytoj nieko neatsimins, kaip visada. 
Kaimynai iš manęs juokiasi. Nėra jėgų prieštarauti. Aiškinti, kad nesu vertas pajuokos. Gal derėtų išmalti dantis, bet neturiu jėgų įrodinėti to, kas ir taip akivaizdu. Esu laimėtojas. (Paistalai.) Jie žino tai. Ir vis dėl to juokiasi... Iš „liūdno vaizdo riterio“. Tebūnie taip. Kas iš to jei išmušiu jų akį  ir pats neteksiu poros dantų?
Plaukiu pasroviui ir tiek. Niekam tai nerūpi. Net man pačiam. Te galvoja ką nori. Gyvenu nepaisydamas aplinkinių nuomonės. Kankinuosi. Jie vargsta. Lygybė- brolybė! Svarbu, kad tik romo lašas laiku į sterblę patektų.
Buvau  nuėjęs pas mylimąją. Jos kambaryje neradau. Jos draugė spausdino diplominį darbą. Sutrukdžiau... Pasakė, kad mylimoji geria vyną su Tomu. Tai ir pats žinojau. ŠV. Tomai, daryk kas priklauso. Dievas baudžia stabmeldžius. Toks ir esu. Kaip ir dera lietuviu. (Kai būnu blaivas laikau save lietuviu.)
Džiūva akys. Jau vėlu. Keturios ryto. Noriu valgyti. Turiu tik šokolado. Esu smaližius, bet šių metu šokolado nekenčiu. Norėčiau keptų bulvių. Su prieskoniais ir grietinės padažu. Tai būtų malonė skrandžiui. (Sudirgintas- vargšas.) Alkoholis- prastas maistas. Ai, tikriausiai kietą maistą, šiuo metu, išvemčiau! Tebūnie svaigalai!.. Laisvė abstraktumui ir pasimetimui!
Buvau pas mylimąją. ten radau tik jos draugę. Valandą plepėjau. Draugės mato daug daugiau nei jų vyrai. Draugė, tikriausiai, žino daugiau, nei pati mylimoji apie save. Kalbėjausi su ja valandą ir nieko neišsiaiškinau. Migla vis dar dengia akis. Norisi nutraukti santykius su mylimąją.
Ji geria vyną su Tomu, o aš su bloga kompanija. Tai iškalbingas faktas, ir nėra ko pridurti.
... Ir vėl Dekameronas. Šimtas nešvankių istorijų. Nesu skaitęs nei vienos iš jų. Ir nereikia. Ir taip jau esu nešvankus, kompleksuotas bernas.
Gal jau užteks? Gal eiti pailsėti?
(Gulasi. Bando užmigti.)
- Lyja (a-moll). Esu pavargęs, bet negaliu užmigti.  Įgriso aistra, bet negaliu liautis gyventi (e-moll). Romas ir vynas yra gerai visa kita niekai.
(Išjungia šildytuvą įspraustą tarp sienos ir lovos. Miega.)

2- SCENA

(Rytas. pabunda.)

- Šalta. Krečia drebulys. Noriu valgyti. Tingiu ką nors daryti. Senai nebuvau taip prisigėręs.
(Atsikelia. Iš arbatinuko geria vandenį. Uždega žvakę. Atsigula.)
- Vakar  prisiminiau buvusią žmoną. „Nepaisant visko vis dar ją myliu. nepaisant to, kad ją myliu, nebūsime kartu ir dėl to džiaugiuosi. “ Taip mąsčiau vakar. Dabar  vakarykščiai paistalai atrodo nerimtai. Krečia drebulys. Bjaurios pagirios. Meluoju pagirių nejaučiu. Mylimoji gėrė vyną su ŠVT. Vakar tai atrodė juokinga ir romantiška. Šiandien nebesvarbu... Ėch, neblaivi „blevyzga“!.. Ieškau savyje jėgų sutraukyti prisirišimo pančius, kurie per trumpą laiką apraizgė širdį. Neturiu valios... Todėl guliu lovoje ir kankinuosi pasyviai. Pavargau elgtis beprotiškai. Dera elgtis protingai. Reikia nutraukti savęs apgaudinėjimo meną.

(Pirštu paliečia paveikslą, pakabintą virš lovos.)
- Vis dar drėgnas. Ištepliojo pirštą.
(Purvą nuo piršto nusivalo į tapetus.)
- Jaučiuosi vienišas. Dega žvakė. Lyja lietus. Už lango matosi, vėjo tąsoma, gluosnio viršūnė. Kambaryje betvarkė. Viskas dirgina nervus. Ramiai guliu ir jaučiu kaip sielos gelmėje kibirkščiuoja, trumpina elektros impulsai, svyla neuronai. Keista... viskas, viskas šį rytą teikia malonumą. Jaučiuosi kaip iškrypęs mazochistas. Kaimynas pasakytų: „jaučiuos kaip kekšė! “.
(Keliasi. Eina į tualetą. Balsas iš WC.)
-Neblogas straipsnis! Vakar perskaičiau... O, geras... Viduriuoju. Kur čia... A, papasakosiu kelias nuotrupas. Maloniai sukasi galva. Neblogai.  Amerikoje, apleistoje valstijoje, gyvena mormonų kardinali sekta. Rengiasi senoviniais rūbais. Dažosi kaip klounai. Iš išorės atrodo puikiai. Bendruomenė dorą ir kuklų gyvenimo būdą veda... O iš tikro tėvai prievartauja dukras, motinos sūnus ir t., t. Jei kas jaučiasi nuskriaustas vadinasi esi pats kaltas. Tarkime, dukra skundžiasi motinai, kad vakar ją išprievartavo jos septyni broliai, motina atsako: „pati kalta, nes mažai meldeisi dievui. “ Vienu žodžiu bendruomenė nesuvokdama kuria Sodomos miesto aplinką. Dekamerono autorius neprilygsta realybei. Gyvenimas turi daug daugiau spalvų, nei galime suprasti. Realybė viršija supratimą.
(Pauzė. Grįžta.)
-Nieko nebus, reikia pasidaryti pusryčius.
(Iš spintos išsitraukia bulves, peilį, puodą. Gaminasi valgį.)
-Kaip gerai, kad į darbą tik vakare. Numirčiau iš moralinio... Nesąmonė. Šalta. Reikia įsijungti šildytuvą.
(Įjungia.)
- ... Humoro jausmas stebina ir šokiruoja. Nežinau kodėl, bet nebesugebu būti kukliu. Elgiuosi grubiai. Laužau stereotipus, bendravimo normas ir k., t.  Tai darau tam, kad pabrėžčiau tradicijos reikalingumą ar jos beprasmybę.
Prieš kelias dienas su kaimynu užsukome pas paneles. Mergelė S. pasirodė patraukli. Neištvėrėme nepajuokavęs. (Vaikinai dažnai aptaria merginas. Pasidalina įspūdžiais apie panelių grožį.)
Kalbėjomės tarpusavyje tarsi tų mergų šalia nebūtų.  Ėmiau ją aptarinėti... „Bliamba, na ir graži panelė S. Matei kokia jos figūra? Liuks, seksualiai atrodo. Tokį užpakaliuką smagu būtų pamaigyti. Kojos dailios. Po metų iš burnos išsiims gelžgalius ir tada bus fantastiško grožio mergina. “
„Man gelžgaliai patinka, “ įsiterpė kaimynas, „Man gražu. “
„Skonio reikalas, “ tęsiau. „Papukai dailūs. Pažiūrėk, taip ir norisi paliesti. “
Pokštas pavyko. Panelė S. raudonavo iš gėdos. Pargriuvo ant lovos. (Prieš tai sėdėjo ant krašto.) Uždengė veidą pagalve. Taip naiviai slėpė sutrikimą. Jos draugė panelė G. įsiutusi suriko: „Pyzdink lauk! Iš kambario! “
Juokdamasis palikau merginas ir kaimyną. Ką reiškia toks polinkis juokauti?
(Supjausto bulves griežinėliais. Kepa ant elektrinės viryklės. Pauzė.)
-Norisi nulėkti pas mylimąją ir pasakyti, kad užteks žaisti. Išvažiuoju į Afriką. Medžiosiu liūtus. Nusmaugsiu bestijas plikomis rankomis. Vėliau iš Nilo trauksiu krokodilus. Dirsiu nuo jų dramblio kaulo odą. O kai būsiu labai pavargęs ir turtingas grįšiu (vakare) į bendrabutį...
Neturiu jėgų net mintyse nutraukti su ja santykių. Prigimtis linkusi žaisti.
Kvailys kvailioja (a-moll).
O žvakė dega vis (e-moll).
Atsibodo kepti. Truputėli druskos ir pipirų. Bulvės neiškepusios. Valgysiu pusžales.
(Valgo iš keptuvių. Traška žalia daržovė... Pauzė.)
- Šūdai, myžalai. Viskas yr gerai.
(Pauzė. Valgo.)
- Skanu.
(Pauzė. Valgo.)
- Jaučiuosi kaip kekšė.
(Pauzė. Valgo.)
- Skanu, nes noriu ėsti kaip kekšė.
(Pauzė. Valgo.)
- Šios bulvės šokolado skonio.
(Pauzė. Šypsosi. Pralinksmino pasakyta nesąmonė. Valgo.)
- Bengalijos sliekai ir banginio usai šiam patiekalui suteiktų nepakartojamą skonį, kvapą ir išvaizdą!
(Pauzė. Šypsosi. Valgo.)
- Noriu gerti.
(Kelis kartus suduoda į sieną. Kažkas į tai atsako taip pat keliais smūgiais.)
- Noriu gerti. Gal turite išskyrų?
(Niekas neatsako.)
-Ponai prisiekusieji, baikite su tomis nesąmonėmis.
(Padeda tuščią keptuvę į spintelę.)
- Dududu kaip smagu (a-moll).
Padainuok ir tu (e-moll).
(Atsigula.)
-Šąla galūnės. Žvakė nešildo. Kas bus močiute kas bus? (a-moll); Kas bus močiute, kas bus? (e-moll).
(Atsikelia išeina.)

3-SCENA
(Grįžta.)
-Pralinksmino kaimynas. Tas girtuoklis šauniai kvailioja (net neparūkęs). Kai įėjau į kambarį jis pradėjo žviegti kaip pjaunama kiaulė. Spygaudamas šoko mistinį, šamanišką, magišką šokį.  Uždainavau: „Oooooooooooooooooo, kaip man patinka, labai patinka    (a-moll); balti arkliai, arkliukai (e-moll). Jis taip pat uždainavo:
Dar labiau patinka baltos kumelės (a-moll);
Baltos kiaulės, kumelaitės (e-moll);
Baltos avys ir kalaitės (a-moll);
Baltos vištos (e-moll);
O silkės patinka labiausiai  (e-moll)
(Pasiima gitarą ir mokosi groti.)
-Stygos pirštus pjauna. Dešinė ranka veržiasi. Blogai. Blogai...
(Masažuoja rankas. Išeina. Atsineša indą su vandeniu. skalbia baltinius.)
- Malonu. Vyno dėmės neliko. Šaunu. Kilo noras apsitvarkyti. Gal ir gerai, kad ŠV. Tomas nugirdė palaidą mergą. Turiu laiko tvarkai namuose padaryti. Stalas atrodo tarsi po tarakonų trečiojo pasaulinio karo.
(Baltinius išgręžia. Išeina. Paskalauja po šaltu vandeniu. Grįžta. Drabužį padžiauna ant kėdės atlošo.)
- Greitai vėlinės. Žvakučių metas. tą dieną jausiuos ypatingai vienišas.
(Iš palovės išsitraukia šūsnį suplyšusių kojinių. Pasiima adatą ir baltą siūlą. Ado.)
-Du mėnesius vaikštau suplyšusiomis „pančiakomis“. Nerandu valios ir laiko užadyti skylių. Džiaugiuosi nors dabar tai... Tvarkytis malonu! Atradimas, eurėką! Kojinės turi nuostabų aromatą... Kai neturėsiu pinigų, rūkysiu kojines. Originalu ir į „galvą trenks“. „Suspardytas“ vaikščiosiu savaitę... Dinamitas, o ne Dekameronas (vazelinu aptekęs). Patylėkime. Tyla iškalbingesnė.
(Minutėle tyli.)
-Jei nesunku, gal kas nors iš salės galėtu pirstelti? Pralinksmintu... Pasigamintų vitaminas C.  Darbas našesnis būtų. Komunistinis rytojus taptu dabartimi.
(Tyli. Siuva. Septintoje eilėje sėdintis žiūrovas pirstelti. Jis nusišypso.)
-Ačiū. Gyvenimas gražesnis tapo. Ačiū, šaunuoliai. Ir toliau taip... Laisvė gamtinėms dujoms.
(Jis išeina.)

4-Scena
(Dainuoja kulisuose.)
-O varške, varške (a-moll).
Kaip patinka braškių uogienė (e-moll).
Ir kepinti grybai (a-moll)
(Įeina veidą išsitepęs skutimosi putomis. Nešasi veidrodžio gabalą ir sena, surūdijusi peiliuką. Atsisėda ant lovos krašto. Skutasi. Nuo skausmo raukosi. Dainuoja.)
-Bjaurus ančiuk (a-moll),
Tu puikiai atrodai (e-moll).
Kaip visuomet, kvailiuk (a-moll),
Gausi į dūdą. (e-moll).
-Pakalbėkime apie varškę. Daugiau bus naudos. Prasmingai pralėks diena...
(Įsipjauna. Putos nusidažo raudonai.)
-Velniop šitą sušiktą, atšipusį, surūdijusį peiliuką!
(Skutasi toliau.)
-Jau puse keturių. Greitai reikės lėkti į darbą. Dirbu apsaugos darbuotoju saldainių fabrike. Budžiu naktimis. Saugau teritoriją. Ramus monotoniškas darbas. Kad bent knygą vadovybė leistu skaityti. Neleidžia šviestis tamsiam jaunimui. Pasislėpęs paskaitau šį tą.  Kitaip negaliu, mirštu nuo nuobodulio. Kai pradėjau dirbti šį darbą susidomėjau literatūra.
(Veidrodyje apžiūrinėja nuskustą veidą.)
-Gal vertėtų perskaityti sušiktą Dekameroną?
(Deda veidrodį ant lovos. Peiliuką išmetą. Nusivelka marškinėlius.)
-Smirdi prakaitu. Geras ženklas. Norėčiau savo prakaito įsilašinti į akis. Sako, tada pasaulį matai tokį koks jis iš tikro esti.
(Uosto  drabužį.)
-Geras kvapas, kaip iš kumelės pažastėlės.
(Numeta marškinėlius. Pasiima dubenį. Išeina. Grįžta su vandeniu dubenyje. Prausiasi.)
-Šalta. Taip man ir reikia. Kenčiu už komunistinį rytojų.
(Šluostosi rankšluosčiu.)
-Geriems vyrams, geroj girioj, gera girą, gera gert.
(Rengiasi specialia apranga skirta apsaugos darbuotojams.)
-Nesenai bičiulis grįžo iš armijos. Kol nešiojo karinę aprangą gražuolės prie jo lipo kaip musės prie medaus. Tapo civiliu, net paskutinė šliurė nebežiūri... Merginos labai myli drabužį.
(Apsirengė. Apsiauna kareivišką avalynę. Batus valo batu tepalu.)
-Kerzai turi blizgėti kaip I. Lenino plikė. Plikšis plikiui- plikis (a-moll).  Na ką... Gi.................. De................................................. Mo....................... Pasanai, - gyvenimas tęsiasi. Lietus liovėsi. Saulė šviečia. Naiviai gražu. Eisiu pas mylimąją. Gal jos ir nemyliu, bet negaliu kitaip. Kojos pačios neša.
Bintu apsivyniosiu rankas. Eilinis pokštas. Paprašiau kaimyno, kad nueitų pas ją ir pasakytų, kad žaidžiau su dezodorantu... Svilinau duris, o dezodoranto skardinė sprogo ir nudegino rankas. Riebi antis. Nežinau kam to reikia. Negaliu sustoti. Eksperimentuoju su savo gyvenimu.
(Rausiasi spintelėje. Ištraukia maišeli su džiūvėsiu.)
-Mano vakarienė. Dirbdamas užsimanau valgyti.  Darbe turiu arbatos.
Prisigersiu kaip kekšė ir būsiu laimingas  kaip tarakonas. Pasiimsiu „Dekameroną“, jei bus nuobodu- paskaitysiu.
(Valosi dantis.)
-Nebloga pasta, šūdų skonio. Man patinka.
(Valosi. Vaikšto po kambarį.)
-Hmm....... hm!
(Išspjovė dantų pastos putas.)
-Po savaitės gausiu leidimą ginklui. Darbdavys duos tarnybinį ginklą. Reik pradėti plėšikauti. Nors ne, esu kvailys ir taip protingai nesielgsiu. Turtingas būsiu kita kartą.
(Valosi dantis. Spjaudosi putomis. Atrodo kaip pamišęs šuo. Valymo darbai baigti...)
- Nerandu binto. Plėšyti paklodes, užuolaidas nenoriu. Ką daryti?
(Išeina. Grįžta su bintu.)
-Paskolino kaimynas...
(Atsisėdęs ant lovos vyniojasi bintą ant plaštakų.)
-... Kaip į mane žiūrės žmonės? Pamišėliai laiko mane pamišėliu. Ai, nesvarbu. Būsiu švelnus, meilės sužeistas pamišėlis, idiotas, kunigaikštis, debilas, o kai užaugsiu būsiu Dosto ir Jevskis.
.... Gera kai saulė leidžiasi (a-moll)... Būsiu geras, nekreipdamas į kitų ir savo požiūrį (e-moll).
(Ant bintuotų plaštakų užsitempė juodas pirštines.)
-Maskaradui pasiruošęs? Taip pone. Tik kraujo trūksta. Gal jums užgauti nosį? Kam to reikia? Bus kraujo. Pagalvosiu, gal kitą kartą. Sutarta.
(Užpučia žvakę. Apžiūrinėja save veidrodyje.)
-Negaliu suprasti pradėto žaidimo. Nueisiu pas ją. Jei bus viena, tada aš būsiu drovus ir įžūlus tuo pačiu metu. Leisiu sau daug. Ir ji daug man leis. Kvailiosiu ir ji leis man kvailioti. Glamonėsiu ir ji leis tai daryti.
Esame tarsi Babelio kekšės. Suprantame, kad mūsų bendravimas tėra žaidimas. Jis duoda malonumą (trumpą) ir kančią (begalinę). Tai mistinis ritualas. Iš jos gaunu trūkumą... Tai narkotikas pamišėlio sielai. Juodas egoizmas. Kūnas ryjantis šviesą. Štai kokie esame... Tikriausiai šiuo metu visi mes tokie, tai normalu šiais laikais.
(Ant pečių užsimeta striukę su užrašu „APSAUGA“. Dirbtinai šypteli veidrodžiui. Išeina. Grįžta linksmas.)
- ... Atomazga logiška. Užėjau į kambarį. Durys buvo neužrakintos. Ji ir kambario draugės snaudė. Priėjęs prie lovos ne iškart suvokiau tai ką išvydo akys. Šventas Tomas snaudė apkabinęs mylimąją. Tyliai atsitraukiau. Pastovėjau sutrikęs. Pažvelgiau į savo rankas ir pralinksmėjau. Esu pokštininkas, naivus vaikas. Pravėręs duris tyliai išsliūkinau lauk. Dabar tikrai užteks jėgų ir valios  nutraukti kvailą komediją. Laikas į darbą. Gyvenimas- gražus.
- Nuo dabar pradedu doro ir moralaus žmogaus gyvenimą. Pasitengsiu elgtis atsakingai, sąžiningai. Rytoj aš kitas žmogus. Geresnis, nei esu dabar.
(Šypsosi. Atsisėdęs ant lovos krašto ramiai, neskubėdamas nuvynioja bintą. Uždanga užsidaro.)
2016-10-22 22:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-27 17:11
Žilis van Gogas
Iš pradžių maniau - rimtai, bet paskui pasipylė naivūs juokeliai(agitbrigadiniai, anekdotiniai)
Pabaiga taip ir baigiasi, be rimtesnio finalo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą