Rašyk
Eilės (73922)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10420)
Vaikams (2532)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 1 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Andrėnas Andrėnas

Parkas [Projektas „Streets of Cyberworld“]

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Iš trečio karto pavyksta atplėšti prišalusį šakalį. Nukratau sniegą ir užmetu ant mažytės surinktų žabarų krūvelės, o pats susiriečiu šnopuodamas ir kosčiodamas. Kai akyse plaukiojantys šviesos taškai prasiskirsto, o maudimas krūtinėje nurimsta, dairausi toliau. Parko pakraščiuose malkų visai mažai, užtat čia galima rasti prakąstą sumuštinį ar termo-puodelį su dar šilto gėrimo likučiais. Burna pritvinksta seilių, vien pagalvojus apie gurkšnį saldžios kavos.

Gatvėje, už tvoros, praeiviai slenka pro šalį fluorescencinių šviesų upėje, nesustoja paspoksoti į Parką, nešūkauja, nemėto šiukšlių ir maisto likučių. Gaila, bet nieko nepadarysi. Jiems turbūt taip pat šalta, kaip ir man. Tik Sargai kantriai stovi idealiai vienodais tarpais vienas nuo kito, mirksi oranžinėmis šviesomis, budriai stebi, kad niekas nepažeistų ribos. Gerai, kad saugo. Jei ne jie, tai medžių Centriniame Parke seniai nebūtų. Ir manęs nebūtų.

Šlamėdama per krūmus atslenka mažoji. Apsnigta šaka šnioja per išbalusį veidą, ji susiraukia, bet rankų iš kišenių netraukia. Po to, kai praeitą žiemą nupjausčiau nušalusius pirštus, mažoji nekenčia šalčio ir sniego. Galbūt net bijo. Nieko, ateis vasara, ir nebus ko bijoti. Aš irgi seniau bijojau, tik ne šalčio – žmonių. Bet prieš kokius dvidešimt metų Korporacija pastatė Sargus, ir viskas – nėra ko bijoti.

- Ten nudžiūvus šaka, - burbteli mažoji.

Neklausiu, ar tikrai nudžiūvusi. Ji puikiai žino, kad gyvų medžių laužyti negalima. Medžiai saugomi, medžiai svarbūs, medžiai priklauso Korporacijai.

- Tuoj, - sakau, - tik atsikvėpsiu.

Mažoji trepsi kaire koja ir žiūri iš padilbų į Sargus. Vis dar per maža suprasti, kaip mums pasisekė.

- Kada Korporacija pasiims savo sargus?

Visuomet klausia to paties. O aš atsakau irgi vienodai:

- Tada, kai pasiims savo medžius.

- O kada Sargus pastatė?

Noriu atsakyti, kad tuomet, kai aš buvau toks pat mažas, kaip ir ji. Noriu, bet negaliu. Milžino ranka spaudžia mano krūtinę. Skausmas, kaip skysta ugnis, teka į kaklą, į rankas. Švokščiu:
- Bėk... Bėk pas mamą!.. – Viešpatie, kaip skauda. – Pasakyk jai, kur mane rasti... Ji žinos... Ką daryt...

Tikiuosi, kad mažoji išgirdo. Tikiuosi, kad nubėgo. Tikiuosi, kad spės grįžti prieš man numirštant. Kraują geriausia nuleisti, kol dar plaka širdis, kitaip mėsa greitai pages.
2016-10-10 22:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-12-22 23:34
mint
teksto mažai, bet jis pagaulus, užkabina
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-12-03 12:13
Lengvai
Mažoka. Ne, ne teksto, mažoka tirštumo. Kaip miniatiūra šis kūrinys per retas, mhm. Reikėtų kokio spalvų sutirštinimo, kad tikop ir tu jau tame pasaulyje.

Iš fantastikos miniatiūrų geriausiai prisimenu Flax'o Suderinamumas (http://www.rasyk.lt/kuriniai/186990.html ), esi skaitęs gal? Jei ne, labai rekomenduoju.

4

p.s. su kraujo nuleidimu - gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-10-21 23:16
Exuss
I did not get it. Bliamba.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-10-15 23:19
Damastas
Geras tekstas. Beveik be priekaištų. Pradžioje pasirodė permažai info apie aplinką, bet jeigu čia tik ištrauka, tuomet viskas ok.
"..Nupjausčiau pirštus..." - labai taikli veiksmažodžio forma.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-10-15 20:32
ieva3003
Šiandien užsakinėdama picą prisiminiau šį kūrinuką. Gerai įsirėžia į atmintį, šaunu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-10-11 17:30
Andrėnas
Mama gal ir žinos ką daryti, tačiau mano asmeninė patrtis su vaikais rodo, jog po nurodymo "pakviesk mamą" paprastai seka ne mamos pakvietimas, o klausimas "o kam?".

Dėl apimties, tai čia projekto gabalėlis. Yra/bus daugiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-10-11 13:03
pikta kaip širšė
Pirmas įspūdis labai keistas: man kliūna esamasis laikas. Paradoksalu, tačiau šiuo atveju jis kažkaip atitolina nuo veiksmo.
Antra detalė: paskutiniai mirštančiojo žodžiai labai jau gausūs :-)) Galėjo ir glausčiau ("Atvesk mamą. Greit"), nes ir taip aišku, kad ji žinos, ką daryti.

O labiausiai turbūt glumina apimtis. Kaip ir viskas yra, kaip ir viskas aišku, tačiau... atomazga, net ir būdama pakankamai netikėta, vis tiek nėra tiek šokiruojanti (nes tiesiog nėra laiko įsijausti), kad turėtų pakankamą svorį. O be jos, nežinau – visi kiti elementai tokie žiauriai minimalūs, kad nėra už ko nusitverti. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-10-10 23:21
Luiza Šarlotė
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą