Lapai spalvoti, tik jie ne knygose,
Šlama ant grindinio, žemės sustingusios,
Paimi baltą, švarų, be nuoskaudų,
Mintimis, teptuku ir aliejinių jų...
Krinta kaštonai, giliukai, poetai,
Dienos dargana pilkus atspalvius meta.
Regimi dailūs kontūrai, be akinių.
Ištvirkus vaizduotė! Aš joje gyvenu.
Stūgauja vėjai ir sukas verpetai,
Potėpių daug, jie dar spiritu kvepia.
Bus puiki iliustracija tarp sakinių,
Čia daug dulkių. Ap-či! Nusičiaudėt turiu.
Pasitikim šalnas su plojimais liūdnais,
Apsigobkime pledais, vynu, šalikais.
Situacija ši – kaip anas per šakas!
Kuriam mes, ko kiti niekada nesupras.