Nulijo.
Turkis, Cobaltas ir Ultramarinas.
Per geltoną Minesotą.
Išgręžiau ant drobės.
Įmerkiau veidą į balą,
Lyg mėginau išgirsti
Kas anapus ežero dedas.
Jokių mūzų,
Jokių šamanų,
Jokių genijų nepasitiko.
Tik purvas iš po terpentino lietaus.
Užgrojo Beethoven'as
Ir rodos drobė pakilo.
O kad joje būčiau palikęs,
O kad ana būtų susukus mane
Į save
Ir džiovinti.
Gal trečią dieną
Imant į dangų
Būtų likus tik ikona,
Gal paskutinę vakarienę būtume
Turėję nufilmuotą juostoje
Iš natūros.
Gal ne vyną, o kavą,
Gal ne žuvį, o grikius,
Gal ne Krikštą, o Dao.
Nulijo,
Ir kalnų upeliai
Susitelkė žemumų baseinuos.
Ten ir rasti mane,
Akrilu dengta oda,
Želatina užpiltu kūnu