Lelija

Tik lelijos žiedas žydi gražiausiais pumpurais
Savo širdgėlą juose skandinsiu
Tik žiedai jai nuskęsti neleis
Pasidabinus sidabriniais kvapais
Išplauks skausmas su visais kvapais
Žiedlapiu baltu apklojus save sušilsiu
Sušilusi nutilsiu
Tą tyla tęsiu amžinai
Kol gėlės sužydes
Savo grožiu skausmą pakylės
Tačiau tylės.. kaip skausmas tyli
Ir tą tylą tęs amžinai
Kol vėl žiedai šalnų snaigėm suspindės
Šalnų snaiges saujon surinksiu
Priglaudus prie širdies ištirps
Tik skausmas liks
Sušalusioj saujoj prie širdies ugnies.