Vingaudo piliakalnis kupron panyra
varines antkapių raides ištaškė plėšikų mortyros
pačioj viršūnėj naiviai blaškos liekanos akmens granito
kur liuteronai oriai tyliai gulėsi po kryžiais
numirėliai išauga švendrėm dilgėlėm apyniais
forpostu stoja žengiantiems čionai
mes du gyvieji flangų pakraščiuos tos armijos
iš sulaukėjusios gamtos
mes du gyvieji kelią skinamės per dyglius
uodai svaiginas mūsų kraujo syvais
sudūžta šukė švystelėjus saulei
lyžteli arką požemių pasaulio
tamsion gelmėn nusirita pasimeta
stiklinis karstas kapviete nežinoma