Alkis žudo žmones

Alkis žudo žmones

Drakonas tupėjo ant Tauro kalno ir žvelgė į karaliaus Pfaksuso rūmus.
"Blogas tas Pfaksusas", mąstė drakonas, "reikia jį suėsti".

  O ne, drakonas nesidomėjo politika. Tiesiog senasis karalius Adamsis rūmų kieme visada prikraudavo pfyfkino (toks mėsingas, panašus į meškiną padaras) mėsos drakonui, kad šis išalkęs neėstų žmonių. Drakonas per daugelį metų priprato prie pfyfkienos ir atsisakė ėsti žmones.
Kai Adamsis mirė ir savo sostą perdavė sūnui, drakonas neberasdavo ką valgyti. Kažkodėl naujasis karalius niekad nepalikdavo pabaisai mėsos savo rūmų kieme. "Aš nekaltas, kad ten mėsos nėra", sakydavo Pfaksusas drakono pasiuntiniui.
"Jos nėra, nes jūs, o didysis karaliau, jos ten nepadedate", primindavo pasiuntinys. Po šių žodžių karalius supykdavo ir nukirsdavo pasiuntiniui galvą, kurią nusiųsdavo drakonui su rašteliu: "Jį pražudė aplinka".
Išalkusi pabaisa pasiuntė Pfaksusui septynis žmones su žinute, bet visų laukė tas pats galas.
  Drakonas irgi nebuvo dovanėlė - jis nuskrisdavo į miestą, nusileisdavo kokiame nors kieme ir pašaukęs žmones liepdavo eiti drakono vardu pas karalių, ir perduoti jam žinią. Jei žmogus atsisakydavo - drakonas suėsdavo visą šeimą ir skrisdavo pas kitą.
Pats drakonas niekada nesirodė karaliaus rūmuose, bet staiga jo kantrybė trūko ir jis nusprendė atkeršyti už patyčias.
Sušvilpė vėjas, užsiliepsnojo šimtamečiai medžiai drakonui pakėlus sparnus ir iškvėpus mirtinos ugnies krešulį. Drakonas buvo labai piktas. Jis pašoko nuo žemės ir nusklendė tiesiai į Pfaksuso rūmus, pakeliui viską degindamas ir visus žudydamas.
Pamatęs atskrendančią pabaisą ir supratęs, kad visgi peržengė ribą, Pfaksusas iškišo galvą pro rūmų langą ir suriko kerinčiu balsu:
- Aš nekaltas!
Rėkė jis taip ir rėkė, jo balsas pasklido po visą Lietuvą, net sudrebino paprastų valstiečių širdis, bet drakono jis taip ir neįtikino. Drakonas nukando karaliui galvą ir apsiskelbė pats esąs karalius.
Visų žmonių turtą jis padalino po lygiai, o tuos kurie gyveno ne pagal kišenę - uždarė į kalėjimus.
Nes bet kas suėdęs Pfaksusą - pats tampa Pfaksusu.