Rašyk
Eilės (78076)
Fantastika (2303)
Esė (1552)
Proza (10905)
Vaikams (2710)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter








 
KARALIUS MINDAUGAS
LIOKAJUS HAMANAS -K. M. TARNAS
PRINCAS VYTAUTAS
ELŽBIETA-3 K. M. ŽMONA
PRINSESĖ MARGARITA P. V. ŽMONA
BARO MOTERIS


0-SCENA
PIRMA REMARKA


(-Šį vakarą nesimiega. Mintyse kilo tekstas. Tai pasiaiškinimas. Gal atsiprašymas. Nutariau užrašyti.
Tai atsitiko neseniai. Gal prieš 10-7 metus, o gal prieš 3 m. Kai kurie įvikiai kelių mėnesių senumo, asmeniškai paliete mane. Viską suspaudžiau ir sudėjau į vieną pasakojimą. Todėl pjesėje nuoseklumo nėra. Gal ir nebūtina. Istorijos veikėjai priekaištaus: iškraipei tiesą‼
Esu paprastas... Nesu istorikas.)

1-SCENA

KARALIUS MINDAUGAS; PRINCAS VYTAUATS; LIOKAJUS HAMANAS.
(Veiksmas vyksta miške. Žiema.)

KARALIUS MINDAUGAS
-Tik pažiūrėk‼ Žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, žinantis gera ir pikta. Kad tik jis kartais neištiestų rankos, nepasiimtu ir nuo givybės medžio, nevalgytu ir negyventu amžinai‼ Vieta tinkama. Prince, klaupkis prie šio kelmo. Arba ant... Žiūrėk kaip tau patogiau. Hamanai padėk jam.
(Princas V. surišamas.)
Suprask vaikine... Čia ne minkštabybių kelias. Už pažinimą kurį gauni reikia mokėti. Į Dievą kaip žmogus ilgai neisi. Pavargsi. Visas žmogiškumas turi mirti. Tik tada gims kaškas ge... Atsivers akys, gebėsi skirti gera nuo pikto. Nuodemė. Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti. Liokajau‼
LIOKAJUS HAMANAS
-Klausau pone.
K. M.
-Viskas paruošta?
L. H.
-Taip pone.
K. M.
-Pradėk. Viską... Ko apsivalgei... Turėsi iššikt. Pradėk. Ko lauki?
L. H.
-Klausau pone.
(Liokajus Hamanas storu kabeliu muša per apnuogintą Princo užpakalį. Vytautui užkimšta burna.)
K. M.
-Pamatė savo tėvo nuogumą ir papasakojo savo dviem broliams lauke. Taip užsitarnauja žmogus prakeikimą. Patyręs kito silpnumą garbė jei jį nuslėpei. Ir esi prakeiktas jei atidengei artimo gėdą. Gauni į kailį. Melsk Dievą, kad be lupimo daugiau nieko nepridėtu. Dar būsi lengvai išsisukęs. Suprask, šis kelias išrinktųjų. Turi reikalų su tikrais vyrais, kurie nejuokauja. Aš nereligijos žmogus. Aš tikintis. Tai panašu į vairavimą. Greitis didžiulis. 200km/h. Negali būti apsnūdęs. Menkiausia klaida ir eisi „šaibom“. Skauda? Puiku. Per kančias gimsta kaškas gera. Miršta senas žmogus. Visas šūdas, visas negerumas... Bloga dvasia atsitraukia. Vanok stipriau, ne „bobą“ lupi‼ Tada gal suvoksi, kaip viską mato viešpats. Kol matai viską žmogiškai nieko negaliu tau pasakyti. Kalbam skirtingom kalbom. Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų ką sako vienas kitam. Senas požiuris trugdo. Kalbi kalbi žmogui ir ateina metas, kai jis tampa persisotinęs žūdžius. Toliau reikia duoti krūvio. Liokajus žino. Tarsi astsiveria akys.
L. H.
- Taip pone. Gal užteks? Princas apalpo.
K. M.
-Patrink veidą sniegu. Atsigavo?
L. H.
-Taip pone.
K. M.
-Dar‼ Esi prisikalbėjęs. Nedaug. Bet esu Emanuelio pamokytas: jei praleidi smulkmeną, sekančią dieną ji išsipūs dvigubai. Kaip raugas.  Klausyk manęs. Ir būk išmintingas. Viską ką sakau tau kaip žmogus, nueis nuo tavęs, kaip vanduo nuo žasies. O jei su manim Vieš...
L. H.
-Jis vėl apalpo.
K. M.
-Užteks.
L. H.
-Nunešiu į mašiną.
K. M.
-Paguldyk ant galinės sedynės.
(Visi įšeina.)

2-SCENA
PRINCAS VYTAUTAS; LIOKAJUS HAMANAS
(Kambarys. Naktis.)
L. H.
-Labas.
P. V.
-Kas tu?
L. H.
-Kaip visada. Nori pasivaikščioti?
P. V.
-Baik. Nesityčiok. Žinai, kad negaliu paeiti.
L. H.
-Būna. Ką sako daktaras AI SKAUDA?
P. V.
-Nežinau. Karaliaus paklausk.
L. H.
-Moteris tada buvo paimta į faraono šeimyną.
P. V.
-Kam man tai sakai?
L. H.
-Abraomui gerai sekėsi.
P. V.
-Prie ko čia aš?
L. H.
-Vėliau suprasi. Karalius kviečia. Einam.
P. V.
-Negaliu.
L. H.
-Nunešiu.

3-SCENA
KARALIUS MINDAUGAS; LIOKAJUS HAMANAS; PRINCAS VYTAUTAS
(Svetainė. Ant stalo keli buteliai brendžio.)
K. M.
-Kaip jautiesi, prince?
P. V.
-Gerai.
K. M.
-Imk, išgersi.
P. V.
-Nenoriu.
K. M.
-Imk.
P. V.
-Ačiū, ne.
K. M.
-Atsimeni, pernai dovanojau BRANGIĄ dvylikastygę gitarą?
P. V.
-Taip, aš ja groju.
K. M.
-Ne gitara, o orkestras. Gražink. Nesi vertas jos.
P. V.
-Gerai.
K. M.
-... Ir eik miegoti. Esi nevertas būti su mumis. Kupinas blogos dvasios.
(Liokajus hamanas išneša Princą V.)

4-SCENA
KARALIUS MINDAUGAS; LIOKAJUS HAMANAS
K. M.
-Ipilk. Nemoki pilstyti. Princas, rafinuotas „suskis“, tai daro geriau... Ar gali girtas žmogus kalbėti apie Dievą? ‼ Klausiu. Ar gali? ‼...
L. H.
-Gali, gali. Kalbėk.
5-SCENA
KARALIUS MINDAUGAS; LIOKAJUS HAMANAS
K. M.
-Baigėsi svaigalai.
L. H.
-Prasti popieriai. O...
K. M.
-Ooooo Salemo Karalius Melchizadekas atnešė duonos ir vyno. Šiandien iveikiau gerą „suskį“. Sutriuškinau. Tikrai nusipelniau išgerti.
L. H.
-Gal ... Vyno.
K. M.
-Ne. „Rašalo“ šiandien nepilsiu į „sterblę“. Noriu „ Glorijos“. Patinka šis brendis. Nėra pats brangiausias, nėra ir prastas. Gera gerkle skalauti.
L. H.
-Bet... na gerai.
K. M.
-Puiku‼Nenukabink nosies. Žinau: sunku tau. Pinigų trūkumas. Teks pasispausti. Dėl manęs. Kūrėjas davė „kosere“, duos ir kepalą duonos. Vieno, dabar man trūksta: šviežios moters. Išsiilgęs „bobų“, a? ‼
L. H.
-„Jo“. Jau du metus meldžiu viešpatį, kad duotu moterį.
K. M.
-Kad iš Visagalio gautum MERGĄ turi kašką sverti. „Varom‘  į pilį  gašlius mano sąnarius. Ten gerti smagiau. Vaizdas į jūrą.
(Įšeina.)

6-SCENA
PRINCAS VYTAUTAS
(Dainuoja mot. balsas: Ranką pakėlęs prieš visus/ o visi pieš jį. / Pykdamasis su visa savo giminę, gyvensi ir t., t.)
P. V.
-Kartais sapnuoju (atsimerkęs). Mano motina... Haga. Ne ji, bet panaši.
(... Šaltiniu gyvojo kuris mane mato...)
P. V.
-Karaliui Mindaugui esu sūnus, iš pirmos sąntuokos. Mamos jis nemylėjo. O gal Haga jo didenymbės ne... Soko kad durna buvo. Dažnai išvesdavo iš kantrybės. Duodavo į „ snukį gyvatei“.
Gimiau Aš. Įstatymo vaikas ir buvom išvaryti į dykumą. Nepykit. Truputėli nušneku. Karalius turėjo antrą žmoną. Kiek žinau ją mylėjo. Žuvo važiuodama iš Rygos. auto katastrofa. Dabar turi Elžbietą-3. ... Seniai, labai seniai tėvas buvo plėšikas. Nusikaltelis. Įtikėjo. Teko palikti VISKĄ... Atidavė ka turėjo „VERCHAMS“. Kelis kartus „bachūrai“ bandė jį nužuduti. Matymo Dievas išgelbėjo... Pasakoju, nes tai svarbu, man. Kitaip... nesuprasčiau ką čia veikiu. Jau metus tarnauju savo tėvui. Ir jis dažnai man kartoja: tikroji tarnystė net neprasidėjo. O tu inkšti kaip šunytis. Mano sūnus, o „minkštabybis“.

7-SCENA
KARALIUS MINDAUGAS; LIOKAJUS HAMANAS; BARO MOTERIS
(Kavinė-baras. Vėlus metas.)
L. H.
-Aš ją pažystu. Gal supažindinti?
K. M.
-Peraugusi. Man patinka 18-metės.
L. H.
-Po... Pa... Panele‼
B. M.
-Klausau.
L. H.
-Sveika, kaip laikaisi... Dobile?
B. M.
-Gerai.
L. H.
-Jau vėlus metas, pusvalandis iki uždarymo. Prisėsk prie mūsų, paplepėsim. Be mūsų nieko nėra, tikriausiai ir nebus.
B. M.
-Nežinau... Ar galiu...
L. H.
-Galimybės, apskritai kalbant, plačios. AR YRA NORAS, štai kur klausimas‼ Prisėsk. Ir mūms ir tau bus linksma...
B. M.
-Ko norėtumėt?
K. M.
-Pradžiai alaus.
(Baro moteris nueina.)
-Blauzdos storokos, bet užpakaliukas visai dailus. Veidas taip pat simpatiškas.
L. H.
-Gera klientė...
K. M.
-Susijaudinai? Pempė kaklą remia?
L. H.
-Kaktą kaktą‼..
B. M.
-Jūsų alus.
K. M.
-Sėskis šalia manęs. Man tu patikai. Atrodai truputėli pavargusi.
B. M.
-Pavargstu čia.
K. M.
-Turi vyrą?
B. M.
-Taip...
K. M.
-Jo vietoje neleisčiau tau čia dirbti.
B. M.
-Kodėl?
K. M.
-Pervargusios moterys praranda moteriškumą. Esu atkreipęs dėmesį į pardavėjas“ SUPER MRKT“, kokios jos nedailios, akys išvarvėjusios, žvilgsnis bukas. Mėsos kalnai. Gaila tokių moterų.
B. M.
-Negaliu kitaip. Neįšeina.
K. M.
-Kūrėjas tokuose dalykuose padeda puikiai, tik šauktis reikia. Mano žmona nedirba. Tvarkosi namuose. Daugiau nei 5-kg. ji nekilnoja. Ir žinai, moteriškumas joje klesti. Moterims netinka dirbti.
B. M.
-Visokių moterų yra.
K. M.
-Taip. Yra moterų su kiaušiniais. Tai reiškia, kad gyvenime nebuvo sutikus tikro Vyro. Tokia moteris niekad nebus laiminga. Esu tuom įsitikimęs.
B. M.
-Visokių žmonių yra. Švelnesnių, kietesnių ir...
K. M.
-Vyras turi būti vyriškas. Moteris -moteriška. Vyras turi mylėti moterį, o moteris turi klausyti vyro. Taip parašyta biblijoje.
B. M.
-Taip buvo senovėje, dabar kiti laikai.
K. M.
-Pliurpalai. Moteris bus laiminga tik su vyrišku vyru. Ir atvirkščiai. Visi kiti atvėjai-iškrypimas... Kaimynė ištekėjo užu pydero. Kokia ji buvo laiminga, pirmus metus. „Koks geras. Koks jis švelnus. Į kitas nesidairo. Užtat į kitus dairosi. Kai tai suprato visa jos laimė baigėsi.
B. M.
-Barui jau laikas užsidaryti.
L. H.
-Gal užsidarom ir bukime toliau?
B. M.
-Ne, negaliu. Turiu skubėti namo. Vyras laukia.
L. H.
-Iki.
K. M.
-Ši moteris kietasprandė.
L. H.
-Iš ko sprendi?
K. M.
-Iš kieto sprando. Daryk duris. Labai gaila, atkrito ji... Kūrėjas jos nešaukia. Gaila kad tave ji pažysta, palauktume už kampo...
8-SCENA
PRINCAS VYTAUTAS
(Dailės galerija)
P. V.
-Esu, o gal tiksliau, buvau dailininkas. Baigęs UNMFCK surengiau pirmą personalinę parodą. Tapyba. Man ji patinka. Žaviuosi impresionistiniu stiliumi. Šiam amžiui naivoka, bet kitaip neįšeina. Kaikada leidžiu sau paeksperimentuoti, spalvom ir potepiais. Formos nekeičiu. Bet ir tai toliau nei Vang. ar Gog. nesiekiu. Dėstytojai sako kad esu talentingas. Visiems taip sako. Eidamas paskui tėvą Talentą pamiršau. Ir ar išvis jo būta. Čia, galerijoje, susipažinau su savo „ žmona“.

9-SCENA
PRINCESĖ MARGARITA; PRINCAS VYTAUTAS
P. V.
-„Sveikas“, užkalbino ji mane gurkšnodama vyną. „Taip“, atsakiau.
P. M.
-Man patinka tavo darbai.
P. V.
-Kodėl?
P. M.
-Jie keisti. Ypač ši moteris. Ji panaši į mane.
P. V.
-Čia tu ir esi.
P. M.
-Tikrai?
P. V.
-Jos žalios akys kaip ir tavo.
P. M.
-Tikrai. Raganiškos. Kažkada maniau, kad turiu laumės galių.
P. V.
-Vėjai.
P. M.
-Tikrai.
P. V.
-Ką  veiki?..
P. M.
-Mokausi.
P. V.
-... Šį vakarą?
P. M.
-Šį vakara esu laisva.
P. V.
-O kitą vakarą jau būsi užimta?
P. M.
-Ne nuo manęs priklauso.
P. V.
-Išmintingas atsąkymas. Tu man patikai. Pabūk šį vakarą su manim.
P. M.
-Kur? Ką veiksim?
P. V.
-Turiu studiją... Visai netoli. Ir puikaus gruziniško vyno.
P. M.
-...
P. V.
-Koks tavo vardas? „Margarita“, atsakė.

10-SCENA
PRINCAS VYTAUTAS
(Studija)
P. V.
-Taip mes pažinom vienas kitą. Po metų susituokėm. Dar po metų gimė sūnus Jokūbas.
(Princas V. geria vyną žiūrėdamas pro langą.)
-O kokia vieniša dabar sostinė, kurioje kadaise knibždėte knibždėjo žmonių‼Kadaise didinga tarp tautų, dabar lyg našl.. Šiou metu princas ir princesė gyvena atskirai.

11-SCENA
PRINCESĖ MARGARITA; PRINCAS VYTAUTAS
(Studija.)
P. M.
-Po sūnaus gimimo, kažkas atsitiko. Tavęs nuolat nebūdavo namie. Dažnai pykdavomės. Nebejaučiau meilės. Laukiau, kol kaškas atsitiks. Kol širdis apsivers ir vėl pajusiu meilę, bet nieko neivyko. Bijojau su tavimi apie tai kalbėtis. Nenorėjau tavės skaudinti.
P. V.
-Laukei progos nuo manęs pabėgti.
P. M.
-Panašiai.
P. V.
-Proga pati pas tave atėjo.

12-SCENA
KARALIUS MINDAUGAS; KARALIENĖ ELŽBIETA-3; PRINCAS VYTAUTAS; PRINCESĖ MARGARITA
(Karaliaus Mindaugo rūmai)
K. M.
-... Eikite pas Juozapą. Ką  jis jūms sakys, tai ir darykite. Badas (dvasinis) slegia visą pasaulį. Viešpats dosnus jį mylintiems. Dar plius, ką Širdžių tyrėjas myli ta ir baudžia. Tai pagrindinis dvasinis dėsnis. Ješua-visų pirma tai meilė. Antra –laisvė. Savaime aišku, už viską ką gauname iš JO reikia mokėti. Perkeltine prasme tai kryžius. Tikraja- kančia. Šiandien, Vytuk gausi savo mokesčio dalį. Todėl imk išgerk. Netaip skaudęs. Balius prasideda!!
K. E. 3
-Ko atnešti?
K. M.
-Viską ką turime. Sėskis Margarita arčiau manęs. Šiandien mūms patarnaus Karalienė su Princu. Šį vakarą kalbėsiu apie laisvę. Tai svarbu. Teisingai ją reikia priimti. Iki laisvės reikia užaugti. Išugdyti sąžinę. Jautrią odą. Kad suvoktum, kas ir kiek galima. Kiek Maloningasis dengia tave ir kur įšeini iš po jo rankos. Tarkim neištikimybė. Kas žino kur ji prasideda. PVZ.: gyvena vyras su žmona 20-metų. Nemyli vienas kito. Kankina viens kita. Manau kad tai ir yra neištikimybė. Ten nėra artimo meilės.
(Karaliene Elžbieta -3 patarnauja. Visi geria, kas kiek nori ir kada nori.)
-Vyras visada dairysis į kitas moteris. Ir tame nėra nieko blogo. Saliamonas turėjo 300 žmonų ir 700 sugulovių. Tai buvo Esančiojo valioje. Vyrui tai tinka. Jis neturi priklausyti moteriai. Jis viešpaties. Aišku ir moteriai galima nueiti į šalį, vyrui leidus. PVZ.: Kai Abraomas buvo Egipte: moteris tada buvo paimta į faraono šeimyną. Per ją Abraomui gerai sekėsi. Ką tai reiškia? Aš paėmiau ją už žmoną. Sako faraonas. Kuris vyras šiandien sutiks paskolinti pačią? Sąntuoka neturi trugdyti. Ji riša. Nėra ten dvasinės meilės. Daugių daugiausiai sielinis susirišimas. Gyvenimo Dievas į lytinius sąntykius išvis žiūri lasvai. Lotas miegojo su savo dukrom. Jokūbo žmonos leido miegoti su savo tarnaitėm. Arba Jokūbas atidavė keturias žmonas Esavui. Arba Judita leidosi į priešo guolį, kad išgelbėtu Izraelį nuo jo... Užteks. Kaip jautiesi, Prince?
P. V.
-Apkvaitęs.
K. M.
-O tu Elžbieta?..
K. E. 3
-Gerai.
K. M.
-Karalienė ir Princas eina pasivaikščioti prie jūros. Grįžti galite po 2-3valandų.

13-SCENA
KARALIUS MINDAUGAS; PRINCESĖ MARGARITA
K. M.
-Kaip tu jautiesi?
P. M.
-Apgirtusi.
K. M.
-Esu pasimėtęs. Burna išdžiuvo. Žodžiai išsibaigė.  Nuostabus tavo žvilgsnis . Svaigsta galva.
P. M.
-Man taip pat.
K. M.
-Nuo ko?
P. M.
-Nuo visko. Nuo aistros.
K. M.
-Puiku. Ar myli mane?
P. M.
-Taip.
K. M.
-Kaip norėtusi, kad būtum nevedusi. Noriu vaiko...
P. M.
-Kaip tave myliu. Man niekas nesvarbu. Kad tik tu butum šalia.
K. M.
-Paliksi savo vyrą?
P. M.
-Taip taip taip.
K. M.
-Nereikia. Dievas šeimų neardo. Jei duota paragaut laisvės, tai ne tam, kad vėliau taptum vergas. Laisvę tai atsirišimas. Santuoka rėmai. Kokia prasmė išardyti vienus rėmus ir įpult į kitus. Kaip tu galvoji kas yra meilė?
P. M.
-Aš nežinau.
K. M.
-Tai jausmas, kai negali be kito. Kai spurdi ir esi laimingas. Jautiesi tarsi mažas pudeliukas Mylintis šeimininką.
P. M.
-Štai čia... Taip... Būtent taip ir jaučiu.
(Bučiuojasi. Mylisi.)

14-SCENA

PRINCESĖ MARGARITA; PRINCAS VYAUTAS
(Princo V. studija)
P. V.
-Ar myli mane?
P. M.
-Nenoriu kalbėtis.
P. V.
-Nekankink manęs. Žinau, kad myli Karalių, bet ar...
P. M.
-Karalius uždraudė kalbėtis apie meilę.
P. V.
-Man sunku. Pati žinai. Įsijausk į mane.
P. M.
-Negaliu.
P. V.
-Jaučiosi nemylimas.
P. M.
-Čia kalba tavo Žmogiškumas . Eik susitvarkyk.
P. V.
-Tu mano moteris. Turi manęs klausytis.
P. M.
-Aš tau nepriklausau. Ir tavęs neturiu klausyti... Nes esi neteisus.
P. V.
-Kodėl neteisus?
P. M.
-Dvasiniu požiūriu.
P. V.
-Ką čia paistai? Įsikalei kašką sau į galvą! Aš palieku šitą kelią.
P. M.
-Nemano reikalas.
P. V.
-Aš rimtai. Tau atleidžiu... Einam su manim.
P. M.
-Ne, suski tu!
P. V.
-Tu nesupranti, tave dulkins kas norės.

15-SCENA
KARALIUS MINDAUGAS; PRINCAS VYTAUTAS; LIOKAJUS HAMANAS
(Karaliaus M. rūmai.)
K. M.
-Kaip jautesi po visko... Tiek prisikalbėjai.
P. M.
-Nežinau, o kaip turėčiau?
K. M.
-Suskis tave gundo, o tu nesugebi jam atsispirti. Esi aklas. Margarita papasakojo ko pripaistei. Nat nežinau kokių priemonių imtis. Dulkintis. Iš kur tokie žodžiai? Daugių daugiausiai ką gali pasakyti: mylėtis. Juk tai vyksta su šventaisiais. Vyrui turėtu būti garbė, kad  šventas vyras būna su jo moterim. Parašyta: ir jie taps vienu kūnu. Moteris pašventinama per šventajį... Tu nesi vertas moters. Atskiriu jus.
P. V.
-Tu pats sakei, kad Dievas neardo šeimų!
K. M.
-Tau to nesakiau.
P. V.
-Man sunku. Ji mano žmona. Aš ją myliu.
K. M.
-Tu ją myli? Tai tik sielinis susirišimas. Melsk Gelbėtoją, kad patrauktų tą akmenį iš širdies. O kokia ji tau žmona?.. Kas jus sutokė, kas jus palaimino?
P. V.
-Sąntuokų rūmai...
K. M.
-Vadinasi niekas. Ji tau nežmona. Liokajau.
L. H.
-Taip pone.
K. M.
-Tu jau du metus meldi moters.
L. H.
-Taip pone.
K. M.
-Aukščiausiasis tave išklausė. Šiandien gavai moterį iš Dievo. Margarita tavo.
L. H.
-Ačiū...
K. M.
-O tau savaitę pasininko ir metus juodos tarnystęs. Gal Ramybes dievas pasigailės tavės.

16-SCENA
PRINCAS VYTAUAS
(Studija.)
P. V.
-Mirė Elena. Nesu jos matęs. Apie ją daug kalbėjo Karalius Mindaugas. Ją vadino šventąja. Nuo pat mažumės ėjo į Sandorą, ar į Sodomą... Karalius daug iš jos išmoko. Tik jis yra ją matęs. Ir tik jis dalyvavo jos laidotuvėse. Prasidėjo mano tarnystė. Kekvieną vakarą susitiku su Hamanu. Sėdu į jo mašiną ir važiuojam į kokį nuošalų miesto rajoną. „ Darom“ kurą. Į vakarą nusiurbiam apie 100- litrų degalų. Liokajus įgudes vagis... Detalių nepasakosiu. Dar liokajus  „eidavo“ per bagažines. Kartais razdavo gerų daiktų...

17-SCENA
KARALIUS MINDAUGAS; KARALIENĘ ELŽBIETA-3; PRINCAS VYTAUTAS;
PRINCESĖ MARGARITA; LIOKAJUS HAMANAS
(Karaliaus M. rūmai.)
K. M.
-Šianakt sapnavau, kad miegu su keliomis moterimis. Iš vieno šono ir kito... Reikėtu pabandyti. Ką galvoji Prince?
P. V.
-Gal ir nieko...
K. M.
-Liokajau ar paskolinsi pačią savaičiukei?
L. H.
-Taip pone.
K. M.
-Juokauju. Emanuelis CVI mus lepina produktais. Gerai gyvenam. Elžbieta atnešk ko atsigerti.
K. E. 3
-Ko?
K. M.
-Elžbieta, ar viskas gerai?
K. E. 3
-Taip... Viskas.
K. M.
-Iš tavo veido... taip neatrodo.
K. E. 3
-Man viskas gerai!
K. M.
-Tada padaryk 10 –pritūpimų.
K. E. 3
-1;2;3;.. ir t,. t.
K. M.
-O dabar, viskas gerai?
K. E. 3
-Viskas G. Pajuokinau visus.
K. M.
-Ar kam nors juokinga?
VISI
-Ne.
K. M.
-Matai. Dar 10- pritupimų.
K. E. 3
-1;2;3...
K. M.
-O dabar atnešk brendžiuko. Kai žmogus nuolankus kitaip į jį žiūri. Kašką Tėvas ideda į širdį.
O pas E. dar tik paviršius. Tikru nuolankumu dar net nekviapia.
K. E. 3
-Blek Jeniels, tiks?
K. M.
-Dar klausi? Vakar parnešė margarita. Šaunuolė. Geras gėrimas. Pasaugokim. Pas kai kuriuos iš jūsų- per lengvas požiūris į „pjovimą“. Tai nuodemė, vis delto. Kadangi po viešpaties ranka einate, mesijas nuplauna jums tai... Tai revoliucija. Bedarant nuodemę, ji nuplaunama. Tai Amžinojo paslaptys. Ir jūs jas gaunat. Man kaškada buvo sunkus metas. Badavom. Elžbieta pamena. Viskas prasidėjo nuo „OBUOLIO“. Viešpats man tarė: imk ir valgyk. Dieve ar galima? Imk ir valgyk... Tai buvo patikrinta... Rizikavom krauju. Pradėjom eiti per sodus... Paskui per parduotuves. Galiausiai JIS atidavė ir parduotuves. Parodė kaip gauti grinų pinigų.

18-SCENA
PRINCAS VYTAUTAS
(Prie jūros)
P. V.
-Nepasakosiu smūlkmenų. Tik pačią esmę... Vieną vakarą nupilinėjom kurą. Kaškas mus pamatė. Iškvietė miliciją. Aš spėjau pabėgti. Liokajų pagavo. Teisminių procesų nesuvokiu. Hamanas gavo 4-mėn... Persikėliau gyventi pas tėvą. Dienas leidau kaip viengungis. Su Margarita sąntykiai buvo dalykiški. Kartais pasakydavau švelnesnį žodelį, ar pabandydavau apkabinti. Ji susinervinusi išsisukdavo. Vieną dieną karalius paklausė: „kodėl prie jos (Marg.) kabinėjuosi? “
-Ji ... mano žmona... -Atsakiau. Jis nuleido galvą. Atsiduso. Pažvelgė į mane.
-Nieko tu nesupranti. - Pasakė. -Ar prie Elžbietos kabinėjiesi?
-Ne................................................................................................................................. -Kodėl?

19-SCENA
PRINCAS VYTAUTAS
(Bėgioja.)
P. V.
-Karalius liepė bėgioti. Palaikyti gerą fizinę formą. Kad prireikus galėčiau sprukti, ar duoti kam į galvą. Pagal situaciją. Kuro nebevaikštau. Įsidarbinau pardavėju-kasininku vienoje „SuperMrkt“parduotuvėje. Į dieną padarydavom apie 500-700 rublių... Turiu omenyje už tokią sumą nupjaudavom prekių... Ateidavo Elžbieta, arba Margarita. Nuskanuodavau alaus BAR kodą. Jei po to nespusteli CLEAR klavišą likusios prekės skanuojasi, bet neįsimuša į kasą. Tokiu būdu karaliaus šaldytuvas tapo „spalvotas.
20-SCENA
PRINCAS VYTAUTAS; KARALIENĖ ELŽBIETA-3
(Pajūris.)
K. E. 3
-Sveikas, mažiau.
P. V.
-Bėgu namo.
K. E. 3
-Pabūk su manimi. Dabar „jie“ kartu... Šiandien graži jūra.
P. V.
-Taip, nuostabi. Poetiška.
K. E. 3
-Tikrai? Kur visa tai matai?
P. V.
-Nežinau. Spalvų žaisme. Tavo žvilgsnyje.
K. E. 3
-Mesk tai iš galvos. Žmogiški paistalai. Meldeisi šiandien.
P. V.
-Taip.
K. E. 3
-Kaip tu meldiesi?
P. V.
-Paprastai.
K. E. 3
-Kaip, ką sakai?
P. V.
-Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria. Meilė niekada nesibaigia... Štai ko prašau. Noriu taip mylėti ir būti...
K. E. 3
-Tu vis manai, kad ivyks stebūklas ir Margarita pamils tave?
P. V.
-Nežinau...
K. E. 3
-Kvailys tu! Viska darai atvirkščiai. Patinka tau save kankinti? Mazochiste tu! Tau kiek buvoma sakoma: atsirišti nuo sielinių sąntylių!? Kurk savo gyvenimą kuriame nėra Margaritos. Į Dievą neinama už rankučių susikibus. Tai pagrindinė sąlyga. Turite išsivaikščioti. Kitaip nieko nebus...
Pagaliau, gal tarp mūsų sąntykiai pagerės. Ir mės pabūsim...

21-SCENA
PRINCAS VYTAUTAS; KARALIUS MINDAUGAS
(Karaliaus rūmai.)
P. V.
-Sedėjau savo kamaroje. Gretimame kambaryje verkė kūdikis. Karalius pamatė, kad suskis (nelabasis) jau net kūdikiuose gajus.
-Apsėstas vaikas. - Sako. -To nežinojau... Žiūrėk kaip rėkia tampomas dvasios... Keturių mėnesių vaikelis jau gana į kailį. Egzorsizmas su žaba...
Margarita rodė jo užupakalį. Vien mėlynės.
K. M.
-Labas.
P. V.
-Taip.
K. M.
-Jau kelios dienos turiu „supratimą“. Atleisk Margaritai. Kol šito nepadarysi, dvasiškai nepajudėsi. Dievas uždarys visus kelius. Gal kai atleisi, kad ji pasirinko kitą vyrą, Atsivers galimybės...
P. V.
-Gerai.
K. M.
-Eik prie jūros. Pasimelsk.

22-SCENA
PRINCAS VYTAUTAS
P. V.
-Jūra nuostabi. Mane ramina. Kažkas įvyko. Širdis apsivertė ir prtūkau. „Blioviau“ 2-val. Grįžau. Karalius liepė miegoti. Kažkas darėsi. Atsiklaupęs meldžiausi. Buvo vėlus vakaras. Išgirdau Mindaugo ir Margaritos balsus. Jie mylėjosi. Girdėjau pliaukšinčius pilvus. Verkiau ir kartojau: Margarita, aš tau atleidžiu. Mindaugai, aš tau atleidžiu. Ramybė atėjo pas mane. Žinojau ką daryti. Kai jie liovėsi... Karalius įšėjo pas Elžbietą.

23-SCENA
PRINCAS VYTAUTAS; PRINCESĖ MARGARITA
(Margaritos kambarys)
P. V.
-Princesė miegojo. Pajudinau jos koją.
P. M.
-Kas? Kas čia?
P. V.
-Čia aš. Noriu pasakyti, kad atleidžiu... Už viską.
P. M.
-A... Ačiū.
P. V.
-Ji atsigulė. Užmigo. Susirinkau daiktus. Įšėjau... Gyvenau savo dailės dirbtuvėje. Už savaitės paskambino karalius.
-Palikau jus. –Pasakiau.
-Pastebėjau. Tu jau apsisprendėi?
-Taip.
-Iki savaitės galo pasiimk daiktus. Jei ne, išmesiu.
-Gerai.

24- SCENA
KARALIUS VYTAUTAS; KARALIUS MINDAUGAS
(Rūmų paradinės durys)
K. V.
-Susikroviau daiktus. Laukiau taksi. Iš namo įšėjo Mindaugas. Stovėjo nuleidęs galvą. Truputėli patempęs lūpą, kaip nuskriaustas vaikas. Linktelėjau galvą...
K. M.
-Nieko nenori man pasakyti?
K. V.
-Prieš mėnesį žmona siūlė oficialiai skirtis, aš sutinku. Pas ją dokumentai... Ar ji kreipsis...
K. M.
-Tikriausiai. Tik tiek nori pasakyti?
K. V.
-Nežinau...
K. M.
-Prince...
K. V.
-Tau aš Karalius Vytautas.
K. M.
-Dėl dievo tu miręs.
K. V.
-Aš tikiu kitaip.
K. M.
-Kaip matau suskis susuko tau smegenis.
K. V.
-Tą ryta kai įšėjau... Verkiau . Ašara sušlapino vieną eiltę: palaiminti tie kurie dabar verkiate, nes paskui juoksitęs.
K. M.
-Esi apsėstas. Pats nesuvoki ką padarei. Įšėjau pasikalbėti... Nesi net to vertas. Čia kaikas tave spnuoja...
(Atvažiavo taksi.)
K. V.
- ... Karalius Mindaugas nueidamas numojo ranka. Pro langą pamačiau žmonos siluetą. Prikandau lūpą... Kraudamas daiktus į mašiną. Išvažiuoju į K. Taip baigėsi šis gyvenimo tarpsnis. Ką jis reiškia nežinau. Ne man spręsti. Prasidėjo atradimų, kūrybos, laimęs ir džiaugsmo metas...
0-SCENA
PASKUTINĖ REMARKA
(Katik baigiau spauzdinti. Pačiam keista ir neramu truputi. Šiame tekste daug citatų. Tikiuosi atleisite man, kad nenurodžiau iš kur paimta. „JIE“... Cituodami nepaminėjo iš kur tai ėm... Tiek.)

2016-09-23 10:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-27 19:15
Žilis van Gogas
Viskas taip sumakaluota, kaip kokteilis: karalius, princas, dabartis ir t.t Galėjot jau tada rašyt šių dienų,,karalių'' vardais...Dabar sakau ne - nemėgstu kokteilių ir saviveiklos...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą