mario_neteAmžinas ratas
Rūsys iš pasakaičių [01]
Rytas prasidėjo įprastai. Žadintuvas, maistas katinui. Cigaretė, vonia, virtuvė. Sultys, kava, cigaretė. Už lango - pilkas dangus. Bus pilka diena. Viskas klostėsi taip pat, kaip ir anksčiau. Kol...
Kol nesugalvojau žvilgtelėti pro rakto skylutę...
Jau užrakinau duris, išeinu į darbą. Staiga, erzinantis OCD jausmas - „ar išjungei šviesą hole? m? ar tikrai išjungei, tavęs klausiu? „. Ne pirmą kartą toks užpuldavo. Užtekdavo greitai žvilgelėti į rakto skylutę. Jei pro dangtelio kraštus skverbiasi šviesa - „gėda, pelėda, pamiršai“. Teks vėl rakinti, trukdyti katino snaudimą ir išjungti. Jei tamsu, tada viskas ok - „negėda, nepelėda, nepamiršai“. Taip turėjo būti ir šį kartą. Turėjo, bet nebuvo. Pasilenkiau, žvilgtelėjau, pamačiau...
Kažkieno akį, žiūrinčią į mane.
Atsikvošėjau pusiaukelyje iki darbo. Rankoje vis dar spaudžiau raktus, žengiant kaire koja vis nudiegdavo šoną. Įsikišau raktus į kišenę. Po truputį ėmė grįžti ir mintys. „Duris užrakinau“. „Šokau atgal ir susitrenkiau į laiptų turėklus“. „Gal pargriuvau“. Atrodo, kad „Riktelėjau“. Ir - „KAS TEN BUVO? „
Puikiai žinau, kad be manęs ir be katino ten nieko daugiau negalėjo būti. Katino akis atpažįstu, o mano akys visą laiką buvo kartu su manimi. KAS TEN BUVO?
Šis klausimas kamavo iki pat darbo dienos pabaigos. Net nepasakosiu, kad darbuotis nesisekė. IT sferoje reikia susikaupti, būti atidžiam, bet tai nesiseka, jei raidės ir skaičiai ekrane vis pavirsta į didelį klaustuką. Kuris vis auga ir auga. Galiausiai, vien tik taškas klaustuko apačioje užima visą ekraną. Užsimerkiu, tikėdamasis, kad tai dings. Vietoje to, pamatau akį. Smalsią. Stebinčią. Klausiančią. Ne, nebegaliu. Jau darbo dienos pabaiga, pašoku ir einu namo.
Prieš rakindamas duris, stabteliu. O gal tikrai, kas nors ten yra? Ne, taip negali būti. Rakinu duris ir žengiu vidun. Dėl visa ko iš karto uždegu šviesą hole ir taip darau visur, kur einu. Čia - nieko, čia švaru, čia nepaliesta, čia nejudinta. Nieko nėra. Jau ramiau.
Vakaras atrodo įprastinis. Maistas katinui, vakarienė, filmas. Pasaulio naujienos, cigaretė, social networking. Laikas miegoti. Daugiau nieko čia nėra ir nebuvo.
---
Aaaa! Kiek valandų? Tamsu aplink. Kodėl pabudau? Kurį laiką guliu nejudėdamas ir bandau suvokti, kas vyksta. Niekas nevyksta, katinas parpia šalia. Atrodo, kad viskas ramu ir tamsu... Bet, taip nėra. Tiesiog jauti, kad tamsa kažką slepia. Kažką tokio, ko nepajėgsi suvokti. Kas tave išgąsdins taip, kad net nesuprasi, kad jau išprotėjai nuo baimės. Tarsi, vėl grįžtum į vaikystę ir su gauja kiemo draugų leistumeisi į rūsį, kuriame vaidenasi. Jauti tą įtampą, dar gali kontroliuoti save, leistis vis giliau ir giliau. Ten, kur sienoje matosi akys... Kažkas neišlaiko, suklykia ir bėga. Ir tai pramuša visus, bėgi kartu. Džiaugiesi, kad nesuklykei pats, džiaugiesi, kad gali pabėgti nuo baimės, įtampos ir nežinojimo. Po to galima juoktis, šaipytis, ir jausti, kad viskas praėjo. Bet dabar tas jausmas nebepraeina, jis pasilieka. Slypi kažkur šalia, tamsoje.
Staiga, kažkas ima kosėti vonioje. Netikėtai užkluptas garso, sustingstu. Tai - ne vaikystė, niekur nepabėgsi. Vatinėmis kojomis pašoku ir bandau eiti, pusė metro, jau nebegaliu. Iš vonios vis sklinda garsai. Kas ten? Ten nieko negali būti. Ten nieko neturi būti. Girdžiu, kaip, tarsi pasityčiodamos, atsidaro vonios durys. Ne, aš nebegaliu taip. Kur slėptis? Nerangiai praveriu spintos duris ir įsmunku ten. Užstumiant duris, paskutinį milimetrą nutvieskia šviesa miegamąjame. „O, štai kur tu. Galvojau, kur dingai. Na, eikš čia, kis, kis, kis“. Kas čia vyksta? Aš tuoj įsidrąsinsiu ir pakilsiu, tuoj eisiu išsiaiškinti, tuoj atidarysiu spintos duris ir pareikalausiu pasiaiškinti. Tuoj. O dabar, man reikia susitvardyti, pabūti ramiai. Įkvėpk, iškvėpk. Įkvėpk, iškvėpk. Jau ramiau, jau ramiau. Ramu.
Pabudina trankūs acid garsai. Sėdžiu, nesuvokdamas, kur aš. A, taip, spintoje. A, taip, reikia lįsti lauk. Bet kas ten spaudžia sultis, kas ten verda kavą? Užsidaro lodžijos durys, rūko turbūt. Kas?
Krebždesiai ir judėjimai tilsta, galiausiai trinkteli laukujos durys. Spragteli spyna. Pašoku, atveriu spintą ir bėgu link durų. Akies krašteliu matau pilką dangų lange, vėl bus pilka diena. Pripuolęs prie durų, pakeliu spynos dangtelį ir bandau įžiūrėti, kas ką tik prausėsi vonioje ir virė kavą. Pamatau akį. Išgirstu riksmą ir šlumštelėjimą. Išgirstu nubėgančius žingsnius.
Ir viską suprantu.
Dabar tai kartosis amžinai.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2016-09-10 18:34
Blogas komentaras Rodyti?
2016-10-04 23:32
Aurimazai viskas gerai su klausymu. Ypač, kai pasidomi kas ir kaip garsino, t.y. ar konsultavosi su autorium ir t.t. Juolabiau, kad On Writing yra techninė, o ne grožinė knyga.
mario_nete patirtis ir praktiniai įgūdžiai visados labiau vertinami nei universitetiniai diplomai. Parodyk daugiau savo kūrybos, konstruktyviai pakomentuok kitų rašykų kūrinius. Žiūrėk, gal mažiau reikės teisinti savo stilių, ar apie kažkokias asmenybes kažką užsiminti. Gerbiamas metras Kingas ne vieną kartą pareiškė, kad Dark Tower buvo ta gulbės giesmė, kurią parašė daugiau sau, nei skaitytojui. Tuo tarpu visa kita - daugiau komercija, nei menas. Taigi jei orientuoji savo kūrybą link mainstream'o (kuris yra velniškai kokybiškas ir vertas pagarbos), tai nevaizduok meno, o rašyk taip, kad 9 iš 10 perskaitę grįžtų dar ir dar. Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-18 23:35
Nu daba žėk čia biskį :
Kodėl pirmoj pastraipoj taškas prieš "cigaretė". Toks jausmas, kad iš karto puoli berti maistą plėšriam katinui, kol tas miegančiam nenugraužė ausų. Kodėl taškas prieš "sultys"? Apskritai, čia yra vienas sakinys, tereikėjo sukabliuot vietoj taškų. Kol...Kol - kodėl antrą kartą didžiąja raide? "Jau užrakinau" - būtasis, o "išeinu į darbą" - esamasis. Ir visa tai vyksta tame pačiame sakinyje... Labai įdomus sakinys "m?". Kaip modernu! Tiesa, tie visi mergaitiški/vaikiški reikalai kažkiek išsiteisina, kai prasideda "gėda pelėda" reikalai. Puikus meninis sprendimas baugiai istorijai. Niostabia kuria įtampa ar kažką ten... Trukdyti katino snaudimą? Ir vėl pagalvoju, kad tavo augintinis yra namuose aukščiausioje mitybinės piramidės viršūnėje. Ir, jeigu, teoriškai būčiau skaitęs pvz. Poe "Juodas katinas", galbūt, netgi būčiau (teoriškai žinoma), pavystyti demoniško augintinio temą. Ir, jeigu mes kalbame ne apie fantastiką, o konkrečiai apie siaubo žanrą, tai aš nebūčiau toks jau kuklus, ir jeigu norėtų/išdrįstų pats rašytojas, galėčiau mėgėjiškai (nesu toks profas ir tiek prirašęs kaip autorius) panagrinėti visą čia pateiktą rašinėlį :) P.s. X faktoriuje jau po pirmos pastraipos būtų nutildyta muzika ir gražiai padėkota."Jūs turite klausą, bet nei velnio neintonuojate, kas antrą posmą varote pro šalį, dargi viską atliekate absoliučiai netinkamoje tonacijoje". Daugiau rašyti reikėtų, o neieškoti sau pasiteisinimų prisidengiant nesuprasto genijaus kaukėmis. Viską mes matome ir suprantame. Ir daug kas čia kiaurai šviečia. Tokios apimties kūrinėlį jau galima būtų ir geriau sukalti. P.p.s. Kūrinio teksto stilius ir skaitymo stilius - wtf? Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-18 20:27
Man nepatiko žodis "mėgdžioti". Mano supratimu, mėgdžiojimas yra bandymas viską padaryti taip pat, kaip daro/darė/darytų mėgdžiojimas objektas. Tai nelabai nesusiję su žodžiu "mėgti".
Niekas net nepasakė, kad tekstas panašus į S.K., kol nebuvo mano komentaro apie tai, kad mėgstu S.K. ir klausau jo knygas. Tad, iš kur kilo tas "mėgdžiojimas"? Iš jūsų nenoro atsiverti ir tiesiog paskaityti paskelbtą rašinuką. Iš noro mokyti kitus srityse, kuriose patys nesate pakankamai nusipelnę. Apie bandymą palyginti kūrinio skaitymo stilių su kūrinio teksto stiliumi net nenoriu užsiminti. Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-18 20:07
Sima, už Martiną Liuterį? :))
Ačiū už kvietimą, tik nežinau ar esu pakankamai nusipelnęs fantastikos srityje :) Autoriui, vis tik, dar norėčiau pastebėti, jog mėgdžiojimas kurio nors vieno kumyro, užkerta jums kelią atrasti savo paties unikalų balsą, katram formuotis tiesiog būtina už nugaros turėti kuo daugiau tų gerųjų vaiduoklių ir "mokytojų". Bet čia jau yra ambicijų ir užmojo klausimas. Gero tūso, chebryte ;-) Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-18 11:33
Kuomet autorius teigia KLAUSANTIS S. Kingą, man natūraliai norisi sužinoti, kieno stilių jis čia stengiasi mėgdžioti - S. Kingo, ar to, kuris knygą įgarsino. Du skirtingi dalykai.
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-17 14:23
O Kingą ir aš dievinu, Damastai mes su tavim rimtai kartą pasisnekėt turim, atvaryk į drfs, gausi velnių ir už Martiną ir už Kingą!!! :)))
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-17 14:19
Viskas čia gerai :) tai nėra rimtas didelis ir pretenzingas kūrinys. Tiesiog rūsio pasakėčia :) ir ji man patiko. Fantastai per daug išlepę tapo. Tai jiems raiška, tai dar kažką :) bus dar pasakėčių- skaitysiu :)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-17 01:35
Nereikia čia kišti Lidl. Tai prekybinis centras, jusų žiniai. Jis čia niekuo nesusijęs.
S.K. klausiau daug ir jis man patiko. Tai nereiškia, kad Herodoto laikų siaubo istorijos man irgi turi patikti. Tai nereiškia ir to, kad jus, mąstote klaidingai. Jūs tiesiog mąstote savaip, niekas nepyksta dėl to. Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-17 01:15
Jei nuolat perkate Lidle, dar nereiškia, kad kitur brangu ir tas pats šūdas.
Jūsų kūriniui užtektų trumpos kelių dienų ekskursijos į praeitį. O jums pačiam linkėčiau pakeliauti šimtmečiais. Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-17 01:04
Kingas - šauniai dėliojantis mintis autorius. Ir valdantis knygą (pasakojimą).
Tik nereikia skaityti Tamsos bokštų serijos :) Jei rimčiau - taip, S.K. man yra siaubo klasikas. Vienas iš daugelio. Nesiruošiu to neigti. Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-17 00:48
Jaunuoli, Kingas jums siaubo klasikas ?
Džyskraist...per gerai galvojau. 1.5 Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-17 00:20
Hi, hola, my dear readers
Pagrindinį prizą laimėjo spora-širšė(whatever kokia būsena) :) Ji(-is) vienintelė(-is) sugebėjo įžvelgti esmę. Tą blankią ribą tarp stačiokiškų juokų apie virbalus ar poreikį išsiaiškinti, kas kur gimė ar mirė priešistorinėje epochoje. Pastebėjo esmę, pasakojimą, jausmą. Ne gramatines ar stiliaus klaidas. Jautė, kas vyksta. Tai, ką bandžiau papasakoti raidėmis. Siaubo klasikų klausau daug. Skaitau ausimis :) Pastabesnis kritikas būtų pastebėjęs S.Kingo "N." ir "Autopsy Room Four" mišinį. Na, nepastebėjote, tiek to. Ne visiems lemta. Daugelis apsakymo pojūčių yra tikri, išgyventi. Net dėstymu kiek panašūs į rašymo tezes, išsakytas S.King "On Writing" ir "Danse Macabre". Tik ne visi pagauna. Na, gal dar nemoku taip išraiškigai išsakyti visko :) "OCD", "social..." ir kiti, strictly ne lietuviška kalba, išsireiškimai jau yra tapę visiems įprasti. Not my fault. Cut the shit out, jei kam tai nepatinka. Grammar nazi :) Dėkui už pastabas ir komentarus. Jie tikrai mane verčia pamąstyti. -- out of scope rasyk.lt atrodė patrauklus tinklapis, norintiems išbandyti jėgas rašyme. Na, tipo - "Paskaitys, įvertins". Paskaitė, pavertino. Taip, yra konstruktyvių pastebėjimų, patarimų. Bet, ilgiau pastebėjus komentarus ir veiklą, matosi, kad komentuoja tik asmenybės, kurioms reikia tik jų požiūrio palaikytojų. --- scope of out Neįkyri geltona šviesa apšviečia Aleksandro Makedoniečio biustą. - Gal kavos - Ar tikrai sugalvojai? - išgirdau šiek tiek sarkastišką balsą iš tarpdurio. Štai aš žvelgiu į veidrodį - veidas tas pats Kūrinys prasidėjo prastai. Kol nevirto visišku š.... --- as usual, mario-nete Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-14 23:24
Aš vis mėgdavau pažiūrėti pro raktų skylutes. Nebūtinai savo namų, tikdavo ir kaimynų. Ir vieną kartą pažvelgęs pro rakto skylutę pamačiau ne kaip kaimynų katės krušasi, o akį. Visa laimė, kad nenumatytiems atvejams nešiojuosi virbalą.
Pasakojimo stilius puikiai tiktų tokiam kūrinukui, tačiau nemanau, kad tinka siaubui ar kažkam panašiam. Pati idėja gal ir pusė velnio. Plėtojimo trūksta. Nesakau, kad reikia kepti romaną, tačiau pats personažas atrodo kiek kreivas. Ar ne logiškiau būtų žiūrėti pro langą kas išeina iš laiptinės vietoje to, kad bandyti kažką įžiūrėti pro rakto skylutę? Kodėl veikėjas lindo į spintą? Juk galėjo čiupti nešvarius triusikus ir jais mojuodamas eiti svieto lyginti. Lieka taip ir neaišku kodėl tai kartosis amžinai? Įvykis kaip ir vienkartinis. Norint padaryti amžiną rekursiją pradžioje reikėtų "Prabundu ant kilimėlio prie durų. Keista, nes esu pratęs miegoti spintoje. Šalia guli fūros akumuliatorius, kurį laikau ant staliuko prie durų." Na, o pabaigoje: "Pamatau akį. Išgirstu riksmą ir šlumštelėjimą. Išgirstu nubėgančius žingsnius. Pats šoku atbulas, atsitrenkiu į staliuką ir fūros akumuliatorius bumbteli man ant galvos." Kūrinukas, kad ir ne šedevras, bet skaitomas ir jei ne idėjinis stilistinis disbalansas, manau būtų visai geras trumpas skaitinukas. Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-13 10:30
Idėja gera, atlikimas prastas.
Pritariu minčiai paskaityti daugiau siaubo klasikos. P.S. mane smarkiai veikia tokie "OCD" parašymai. Ne nu ok, visi tą suprata (tikrai?), bet tai netinka literatūriniam tekstui. "Acid", "social networking" :/. Gal čia tik mano OCD, bet cut that shit out. Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-13 10:20
Po visų pagyrų rašymo stiliui kažkaip nedrąsu pasakyti, kad mane sužavėjo idėja, nieko jai netrūksta, o tokio kūrinio rašymo stilius - nelabai. Galbūt tiesiog yra neatitikimas tarp to kas parašyta ir to kaip parašyta.
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-13 09:37
Nesąmonė - visai geras mini siaubukas. Trumpa pasakėlė iš spintos, kai visai nereikia visko paaiškinti, visos priešistorės, visų "kodėl" ir taip toliau. Jei būtų tekstas ilgas, gal tada ir reiktų kabinėtis, o prie tokios apimties sakyčiau viskas savoje vietoje ;-)
Žmonės čia pripratę prie tominės literatūros ir trumpi tekstai jiems savaime kelia nepasitikėjimą :-)) argi ne, vyrai? O čia mano mylimiausias trumputis filmukas, kuris labai priminė šitą tekstą ir kuris man atrodo pakankamai siaubingas, nors visiškai neaiškinama kas ir kodėl ;-) Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-12 20:38
Originalus stilius, bet dėl viso kito tenka pritarti Damastui. Labai daug ko trūksta. Jaigu tai, ką čia autorius surašė, paverstume trumpametražiu kino filmu, efektas greičiausiai būtų. Literatūriniame tekste tokio 'rėmo' nebeužtenka. Visų pirma, norisi geriau pažinti patį personažą, kad su juo nutinkantys įvykiai atrodytų nors kiek svarbūs. Antra - pats misticizmas kuriamas labai jau atmestinai (kažkas kažką kažkaip daro).
Asmeniškai aš tikiu, jog vien mistikos pagrindu sukurti siaubo kūriniai yra gan žemo lygio. Geriausi būna tie, kuriuose autoriai stengiasi įnešti kuo daugiau logikos, naudojasi natūraliomis žmogaus fobijomis ir panašiai. Teisingai sužaisti su gryna mistika reikia šiek tiek daugiau talento. Ir nors sakiau, jog pasakojimo stilius originalus, jis nėra ypač tinkamas siaubo kūriniui. Per daug žaismingumo, atsipalaidavimo jame. Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-11 12:31
Truksta priesistores arba priezasties, del ko personazas uzsitraukia ta pasaka be pabaigos. Istorijos vystymo uzuomazgu esama, bet tuos igudzius dar reikalinga stipriai tobulinti. Paskaitykite siaubo klasikus, panagrinekite kaip jie augina itampa.
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |