Rytoj, tikriausiai rytoj
Viskas bus kitaip
Rytoj, rankose laikysi
Stiklinį rytą
Meilės vagomis išdabintą
Šilkinių rankų
Mažyčiais pirštais
Raudonus upelius
Išraižiusią
Vakar, tikriausiai vakar
Sapnavau
Kad kažkas mane mylėjo
Lūpomis iškėlė
Virš sidabrinių debesų
Angelus aplenkusi
Kilau
Vis kilau
Nutirpusiomis rankomis
Liečiau Viešpaties skruostikaulius
Bespalvius antakius šukavau
Tik į akis pažvelgti
Nedrįsau
Rytojaus vakarą nubudau
Smėlio kopomis išgrįstame sapne
Basomis kojomis ėjau
Auksinėmis kalvomis
Šaltomis lyg šimtmetį
Lede stingusiame
Įstabaus grožio
Žmogaus dirbtinai sukurtame
Alaviniame rūke
Metalinėmis žvaigždėmis
Tobulai apklijuotame - anku
Tavo švinines rankas jaučiu
Ant pečių
Rytojaus vakarą
Krentu
Papasakok kaip nukritau
Perlų vėriniu pasidabinusi
Sakei, kad jis pas Dievą nuves
Papasakok kodėl nepasakei
Kad jis dirbtinai švininis
Smilkiniu riedantis
Dėliojantis rašalines raides
Išsilydžiusias nuo mano pernelyg karštų akių
Mėnuliu jas šiąnakt gesinu
Tobulos pasakos
Krištolu verčiu
Ir vėlei ir dar sykį
Tau dovanoju
Nemirksėdama rankas tiesiu
Laukdama
Besilaukdama
Tavęs
Sugrąžinčiau
Tik negrąžinama
Ji
Laukčiausi
Tik nesilaukiu
Jos
Leistum
Tik nė pamėginti paliesti neleidi
Jos
Iš tavęs ir manęs
Niekad negimusios
Tik šiandien taip stipriai beldžiančios
Per širdį
Į įsčias
Mano
Tavo grotas perlipti
Jai darosi per sunku
Maldauju nežūk
Brendu
Klampoju ledu
Tokiu tąsiu
Pelkių varlių ginamu
Manęs neįleidžia
Nepasiduodu
Tik žmogiškai pravirkstu
Savo ašaromis
Vandenyje teku
Tavo tinkle musele virstu
Devynias kojas baloje trinusi
Veidą prausiu
-------------------
Vakar sapnavau tave
Mano šaltą nosį
Pasitalpinusią
Šalčiausių nosių rajone
Ir kelyje
Pavadinimu „ Kažkur, tik šitaip tiesiai į tave“.