Pirmieji Saulės spinduliai
nurausvina ryžtingus veidus:
žirgai su raiteliais kartu
nerimastingai klausos mūšio aido:
nirtingo mūšio sūkuryje -
dejonės, riksmas, skausmas...
o, riteri, svečios šalies kary,
ar mūšio baigtį tu gali nujausti?
Ko atėjėjai į mūsų žemę?
Ar maža tau erdvės „Tenai“?
Dievai pagonių žūtį lemia
jeigu užgrobti krašto atėjai.
Kardai kryžiuojasi, ietys lūžta,
Saulė spindulius skleidžia:
kalavijuotis atsidūsta
ir žirgo pavadį paleidžia.
Už horizonto Saulė dyla,
sutryptų vėliavų kalnai.
Trimito garsas plėšo tylą –
po žirgų kojom kruvini šarvai


bitele






