Tu sakei, kad būsi mano likimas.
Tai kodėl aš dabar be tavęs?
Ir kodėl taip kankina skausmas krūtinėj?
Mano akys ilgainiui užges.
Kaip užgęsta saulė nakty,
Kaip lemputė sprogsta rusy.
Nebetikiu, kad būsi kada tu dar mano.
Nežinau, ar dar verta svajot apie tai.
Tik klausausi senos Bitlų plokštelės
Ir galvoju, ar tu dar žinai,
Kad meilė Mėnuliui išliko
Ir ieškau žvaigždžių lig pat ryto.
Logikos čia jau nebematau.
Ir prašau: jūs neieškokit.
Tik išvydę tą manąjį skausmą
Nepradėkite gailiai, skausmingai raudoti.
Popieriui viską išliejau
Rašalo juodąją dėmę mano siela sugėrė.
Ir niekada negalvojau,
Kad mylimą žmogų
Į puantus iškeisiu.
Mažą spektaklį žaliakalnio turguj
Per vis dar arbūzais kvepiantį lietų.