Rašymas naktį, visad apsaugo nuo nuodėmės ryte,
Vaizdų pasaulyje dažnai nėra vietos žodžiams
Spalvų pasaulyje dažnai nėra vietos linijom ir siluetams
Žmonių pasaulyje - tikėjimui.
Tikėjimas - tikėjimu.
Ritmas.
Vienis.
Ir kalnas, apaugęs sudegusiu mišku.
Puodelio dugnas - tai ežeras.
Ir paklydę ten žmonės.
Užsimerkę prieš realybę ieškojo ir visuomet ieškos, kažko tikro ir pažįstamo.
Uždarytos durys, paliktas langas, žujantis miestas.
Ir viskas apie vieną. Tik ar mes bendros misijos dalis?
Ar ištiesų „ gyvenimas nieko nevertas „
Tik lelijos, tvenkinys ir tiltelis.
Tik karas.
Tušti lapai.
Ir nesuskaičiuojami rytojai.
Šiandien.
Ritmas.
Gal mes
Tik Tu ir aš
Tik dėmės - mediumas,
Laiko drobėje.
O gal tai amžinybė?
Bendravimo su protėviais,
Ir tais kam jais tapsim patys?
Tik ar visa tai šioj žemėj svarbu?
Tavęs nėra, o Lennonas po dainą apie Dievą už kiekvieną kulką,
Lig atsivers durys.
Naktį ištirpus spalvai,
Lieka tik siluetai,
Ir vis tai vienis.
0109
0815
2016