*

žolė į viršų žolė į apačią
be garso sprogsta kaštonas
žvakė po žvakės
dygsta sustojusiam laike

girgžteli varteliai
kurių jau seniai nebėra
bet tai žinom tik mes
ir kaštonas

aš esu tu
tu esi aš
sausažolės virš mūsų nėra mūsų
molžemis po mumis yra mūsų
tyla yra mūsų
kai garsiai baramės
bet mes seniai tylim
beveik du šimtus metų
mūsų kaulai yra ne mūsų
tik sagos yra mūsų
ačiū dievui geras klimatas

iki- girdim kaip kasmet atsisveikinant

po rudais kaštono lapais
naktį tyli žvakių ugnelės