pavėsis

kepuraitė su snapeliu
žali dryžuoti šortukai
pats dūksmas rugpjūčio
toks aš tat sutvėrimas
būdavau

sukikena kiemiokai
eee, įlipai į šūdą

į obuolį
pati sau sumurmu

ir einu namo
atsipjauti dešros

***

kiša levandų puokštelę prie nosies
pauostyk kaip kvepia
nežinau, sakau
ir toliau sau tykiai
smilkstu

***

tokia kaitra
net katinas vakarinio nelaka
guli su manim po obelim
raito uodegą

jaučiu kad

kėsinasi sulaižyti

mano ledus

***

nudegus negyva oda
atšipę pirštai užmiršę švelnumą
spengia galvoje alavijo giesmė trupiniais
šliaužiu pavėsin
nepamiršk užsidėti kepurės
nuaidi

prašau
šlakelio vandens
šlakelyčio

kol

visai

nesudykumėjau

***

kai karštis nebepakeliamas
mudu su pofke ieškom vėsesnių
vietelių
vakar laiką leidom rūsy buvo gera iki
blakstienos ėmė dengtis pelėsiu
tuomet sėdėjom garaže
bet pofkė užsimanė varškėčių
upė būtų neblogas sprendimas
jei pirštai nevirstų rupūžėm
galiausiai sukritom po vyšnia
pofkė kyštelėjo ranką man į kelnaites
ir ištraukęs iškilmingai pranešė
visai čia nekaršta čia rojus palygint
aš apžergiau jį
ir mes lingavom lingavom
kol dienos ciferblate pradingo
pavėsio rodyklė

***

žiūriu į gatvę
už tvoros

garuoja asfaltas
garuoju ir aš
Tėvui ausin tyliai tyliai

oi lietuti

tu palyk