mėlynraštis

visa esybė tavo
    veidas
ir kaip saulė nusileidžiu
  į žemės centrą
nors truputį
tavo draugu pabūti
  kalvas it skruostus
  raudoniu laižyti
paklysti
  pakelėm
    kur
      ieškoti
            nedrįstų
              Chajamas  eilėm
                        seilėm

Lūpos praviros gašlios
    apdaras drovus
širdis
kraują varinėdama blaškos

pasirodai
  lyg dangus
  nuogas
mėlyne gilia
  prisidengi
        veidą sruoga
          krūtis suknele

kaip mirtis žalia

veidus keisdama
rimtim ir jausmu
pratrykšti it
laumių mama
  neramiu laukimu

Nusuk savo veidą
  pakaks
šlaunų
abu esam pažymėti
tuo pačiu laukimu

oda šilko
  kauksmas vilko
      gašliai suvilgo
ant tilto ilgo

sušlapęs kelias į
laimės
    salą
sukąsta bičių  - nukariauta Vyčio

praskleisk sijonėlį
kalnelis supas
sulūžę lėlės
pravertos lūpos
  giliai ir gašliai
įsileidžia didelį
          storą baslį

k r u v i n a naktis
  ke liai  į lenk ti
pa ties ta  ran ka
at sidūsti

atodūsis pilnas pasklinda

pėdų galai... pirštai
varva kaip nektaro lašai
nuo smilgos

riebios krūtys
pilnos sulčių peno
čia palaima
  gyvena
tarpkojis  rusena

mergaitė  o lia lia