...

Jis eina pavargęs per liūdną pasaulį,
Jis jaučia aplinkui tik skaudžią apgaulę.
Kur jo šeima, žmona ir vaikai?
Gal netyčia tu juos sutikai?
Jis bando nutolt nuo nuožmios praeities,
Bet klausia savęs, ar nauja kulka jo nepalies?
Jam stinga jėgų judėti pirmyn,
Bet beribė baimė jį veda tolyn...
Norintis gyventi, jis pasitiki visais,
Nors jo likimą gali aplinkiniai pakeist...
Be paso, be vietos ir be pinigų,
Jis eina savo pasirinktu keliu.
Sutinka jį žmonės pikti ir geri,
Dalinas jis su visais savo skausmu širdy...
Vieni jį smerkia ir varo šalin,
Kiti noriai priima ir kviečia artyn...
Bet kol jo gimtinėj karas nesibaigs,
Klajos vargšo siela, ramybė jos neprisileis...