Rundalė

Prie baroko putlumo prilipus rega švelniai svaigsta,
Slysta žvilgsnis į viršų piliastru, kapitelių link.
Išgaruoja akimirkoj šiandienos skubantis laikas
Ir nubėga dekoro akantais prie lubų kitokiom akim.
Tarsi vaikščiotum pats rafinuotą didybę išskleidęs,
Kaspinuotais granatais ir rombais nuklotom grindim.
Ten treliažuose krištolas aukštyje virpančiai šaipos,
Iš korsažų šliuožimo šiukždenant atlaso raukšlėm.
Įtakinga puošyba didingai koridoriuos etikos laikos,
Tarp perukų gausybės šmėžuoja  klostuotom mintim,
Tų laikų etiketas, su nuolat pažeidžiamu šleifu
Ir valdingai koletuose paslaptį  nešant tolyn.