Giasras

Aš geriu Tavo sukauptą tylą
Ir spazmuoju su ilgesio dažniu
Savo širdį kuri taip kankina
Ir yra be trapaus makiažo
Gena vėtrungė iškreiptą kryptį
Pavėjui - be atrodantį dažnį
Atsisukęs aš įžvelgiu- skyla!
Stiklo šukėmis rėžiančią sagtį
Kyla gaisras ir laja vaitoja
Deguonies pasigavusi naktį
Abrikosas nuščiuvęs niūniuoja
Apie tai, kad jis negeba degti.