apie sapnus, kai miegi ne su ta, kuri šalia

Stebiu, kaip horizontas
Rankomis pavirtęs tirpsta
Žvakėm. Sapnai iliuzija –
Tikresnė, už išvarymą iš proto...
Kankina ji, kaip angina
Vis klykia, šaukia.
... Tu akmenukas manam
Bate. Nusisuku, nenoriu
Ir tyliu; susiprask pati išeik.
Aš liksiu... užsimerkti,
O kai nugrimsiu į letargą
Dienomis mylėsiuos su kitom,
Turėsiu daug vaikų,
Kuriuos pabudęs vėl pamiršiu.
Ak, kiaulė pagalvosit.
O man nė motais...
Aš, tik stebėsiu horizontą,
Tada, kai jūs numirsit
Ar miegosit.
Ramus it šakalys miške po kojom
Kartą trakštelsiu primindamas
Apie save.
Ir gimsiu lapais rudenį rausvais
Ir taip kasmet kartosiuos ir
Kartosiuos.