Nuo begalybės laimės pupų,
Lyg ašarų pabirusių kaupu -
Semiu stiprybę iš namų be dūmų,
Ar laimė ten - kur tu?
Tik čia ir tik dabar -
Jausmai pavirtę oro gurkšniu,
Geriu ir vėlei pajuntu -
Kažkas įstrigęs dūsta.
Keli hektarai sakinių
Ir lūpų blizgesys pavirs krauju.
Iš savo varpinės tolyn žvelgiu -
Ar laimė ten - kur tu?
Ir niekad nesakyk, kad meilė mirė,
Aš jos gyvos dar nemačiau.
Tik ją sutikęs pripažinsiu -
Kad be tavęs gyvent sunkiau...