Alkanieji nemėgsta tylos
Ir neturi liudininkų
Už Pitagoro teoremos ribų
Lieka tik šabloniškos padugnės
Ramybe ten nekvepia
Net vėjai tarsi nujausdami
Aplenkia akmenuotus sapnus
Dunkst į sielos dugną
Tarp tylos ir šešėlių
Vaikeliai
Lupkit žvynus ir valgykit
Mane
Nusidėjėlį