byla

aš laimės žiburiu užkūriau vakarą
ir ačiū, jonai, juk atidavei
save ir savo. iškeliu lyg aukurą
ir šaukia vyrai ten miškų koridoriuj

kiek akmenų, kiek riedulių ir kiek artojų
ir kas ir kur ir kaip kodėl
ir vakaras toks vėl ir aš ir vėl ir moju
ir taip, turbūt, ir nuriedės todėl

o lieka tiek nedaug aušrų sudegintų
aš neprašau jokiu būdu jokių studentų
kad kas nereikia man pasivaidentų

kad smalkėmis storu sluoksniu uždengtų
ir tiktų čia kokia poeto citata
bet viskas jau, nebeturiu kada