Perrėžiau stiklu (iš serijos "vai tai tai")

Sniegu pavargę medžiai -
Voratinkliais palaidoti vargonai
Užkimę bijo prasižioti
Ir virpa tarsi bėgiai
(nors dar toli vagonai).

O stiklas tik įstrigęs tarp dviejų -
Laikų ir lūpų -
Kontūrų.
Dabartis ir praeitis -
Gyvenimas,
Mirtis.
(Geroji, išvirkščioji pusės)
Lauke ir kambary.

Ant stiklo jau išdžiūvo vynas,
Bet lūpos vis dar sausos -
Keistas jausmas.

Balta čia ir ten,
Šalta čia ir ten:
Ir šiapus, ir anapus stiklo.
Tik rožių žiedlapius
Aš gniaužau saujoj.
Jie šnabždasi -
Aš jų burtažodžiais norėjau
Pakerėt tave
Ant balto patalo,
Kurio pažįstamas
Kiekvienas siūlas, centimetras ir raukšlė,
Išglamonėta ar aistringai
Mūsų pirštais sugniaužta.

"Deja, deja..." -
Išsprūsta mano lūpoms,
Nes be tavęs
Net rožių žiedlapiai netenka galios.