Rašyk
Eilės (72254)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10355)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Į mirusį laiką turi atsiremt,
mintis dar ganyti po atmintį,
nors lis, ir perkūnijos degins ir trenks,
ir žodžiai dar kalbins net akmenis.

Dar glostys ir medį, ir paukštį danguj,
ir grumstą pakėlę pravirkdys,
šnabždės, kad dar šitiek šioj žemėj darbų –
dainuoti ir sielas pagirdyt.

Visiems nusilenkti, prie slenksčio priklaupt,
visus pakylėt iki skliauto,
ir ašaros tavo ilgėsis ir lauks,
kad žodžiai nei tiltų, nei liautųs.

Kad oštų kalba, kur sujungia krantus,
kur tiltus į širdis pastato,
kad keltųs vėl būčiai ir mažas, didus,
kad rastų jie kelią, ne taką.

Kad eitų, kaip ėjo į saulę šimtai,
kad kiltų į ateitį rankos,
kai rytui pabundant it vaikas matai –
mišias dar dangus tebelaiko.
2016-05-24 09:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-03 22:42
Felicija Iva

Eilėraštyje plėtojama tauri, iškili, žmogaus dvasingumo aprėpties tema. Nenorėčiau sutikti su mirusio laiko koncepcija, pasigendu didesnio  teminio ir stilistinio vientisumo, tačiau kūrinys atliepia poezijos paskirtį - pakylėja žmogų virš kasdienybės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-24 17:09
lygiai po
1+.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-24 12:04
RhouLand
skambi pabaiga, dailu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-24 11:07
Akademix
Už saulėtas dienas ir už vasarą! 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą