Ore tvyranti fantazija

Šurmuliuojančio miesto gijose lengvai
Pasineri, plauki, papildai savomis, paklysti...
Mintim keistom, mintim vienatinėm, jos susipynę.
Vienatvės skersvėjis į žandą pakšteli neatsiklausęs,
Viliojančiai nurausta vakaro žara ir muša karštis.
Per tamsintus stiklus slapčia lieti praeivių
Talijas, blauzdas ir krūtines, ir tai, ko nedera,
Kartu matuoji švelniai pirštais savo ūsų ilgį,
Be veidrodžio jauti – plaukų verpetai pasišiaušę.
Per tamsintus stiklus tavų akių neįžvelgia,
Nemindo sielos skersgatvių ir rojaus sodų.
Jauku pabust po tiltais medžiams lyjant,
Su garso intarpais važiuojančių į poilsį.
Bastūno šuns šešėlis užklumpa netikėtai, atsitraukia,
Užgęsta paskutiniai žiburiai prie perėjos,
Mintim ji jungia dvi puses, dvi priešpriešas.
Nemiega tik žiogai budriai mėnulio pilnačiai
Sergstint ryškų visatos žvaigždynų spindesį.