tai ką parašysiu rytoj

tai ką parašysiu rytoj...
23-05-2016

plakasi it balandžiai
vėjyje...
balionai šermukšniniai.
čeža pirštams palietus,
atrodo, ginasi-barasi.
privatumas mat...

visai kaip
po modernios muzikos
paskaudusia galva
pagalvių laiptais
koriesi į delčią pažvelkt,
nes per savo darbus
žvilgsnis įgavo
stabo ištikto žmogaus povyzą.

nieko nematantis
krentu į patalą...
nieko nesiklausau
svarbu karštą vasaros
vakarą ta vėsa pajust,
kurią sunkiai gali nupasakoti.
atrodo, tai vienintelis dalykas,
dėl kurio galima eiti iš proto.

senatvėje linguosime vėtrose
pasikinkę kėdes supamasias
ir melsimės pamirštais
kreipiniais, kad tik užmigus
pabusti. juk tokia
nenusakoma
vakarykščių naktų
vėsa