išsivedėjo
mano ilgesio giesmė
per ilgai nykiai
pageltus
tarp smilgų siūbavo
stogas
kurio pakraigė
kaukė savo nykia melodija
pagaliau nuplyšo
beliko žaisti
butelių nudaužytais kakliukais
bet jie
jau toli nuo manęs
neliūdėti
pakalbėti pasijuokti
reikia
su savais...
jau
niekur nenuves
balsas skambėjęs
vakaro prietemoje
vaikelį
kur tu?..
nuplaukė oro virpėjimu
šieno kuokštas
susuktas sraunaus upelio
pienių vainikas
paauglio sudraskytas
vakaras šiltas malonus
tyliai tuščias
be dugno
netikras
grynas netikrumas