Išleisti žodžius ateinančius
Kiekvieną naktį
Prieš smaugiantį miegą
Prieš miestą
Priglaudusį bejėgę nuvargusią dieną
Sudėjusią šviesą kaip ginklus kaip auką
Ant juodo ištroškusio grindinio
Atspindėt skilinėjančių šukių dangaus
Kur žodžiai sumišę
Sukibę į nesuprantamą murmesį
Slėpsis ir skęs akyse ausyse
Prakirstuose liežuviuose
Nešdami tamsią naktį link
Miego smaugiamos
Jūsų širdies