Šįkart be pavadinimo

Kodėl aš tavęs ilgiuosi
Geltonkase buvusi
Neklusniais kirpčiukais
Šunų ir kačių kalbas suprasdavai
Geriau nei žmonių klausimus
Tyla ir knygos buvo geriausios draugės
Visada apsimesdavai kad žinai
Visus atsakymus
Kuriuos tau pranešdavo vėjas
Įstrigęs sūpynėse
Toje dantračių ir sraigtelių mašinoje
Pasimesdavai
Nebuvai dantratis
Anei sraigtelis
Tik tavo galvoje nuolat grodavo
Pažįstamų melodijų radijas
Tobulai atkartojantis kiekvieną natą
Kartais regėdavai
Kad išeini kiaurai per langus per sienas
Ir skrendi skrendi virš miegančio miesto
Įsidėmėdama paslaptingus veidus
Įsispaudusius į paprastutes paklodes
Kartais užsukdama jų paglostyti
Taip
Tokia buvo pramoga
Tik šunys tavęs neatpažindavo
Apskalydavo kol vėl atsiplėšdavai nuo žemės
Ir saugiai grįždavai į savo kūną
Megzti pasakų be jokio siužeto ir rašto

Kodėl aš tavęs taip ilgiuosi
Mano sese
Iš vaikystės veidrodžio