Mano skaidriaspalve, ryškiašviese,
Ar mane į savo pasakas pakviesi?
Ant savo nugaros visas šalis pieši,
Istorijos tikros žemėlapius neši.
Vikriu judesėliu gali pargriaut titaną,
O savo sparneliu sukelti uraganą.
Be kraujo užimi kiekvieną rūmų menę,
Kur tūkstančiai didikų kitados gyveno.
Gaivus tas tavo balsas aidintis jose.
Kaip oras po staigaus perkūno kalnuose.
Aš čia! Nenuplasnok, nedink
Ir bučiniu mane pavalgydink...