Mano dienos ant popieriaus lapo
Karts nuo karto primins ant dekstopo
Kad kažkas ir kažkur nesutapo
Neprisirpo nors rodės prinoko
Nuo strėlės mintimis keistas juokas
Paraidžiui įlašėjęs į pirštą
Kaip diena pasidaro niūrokas
Juk turėjo gyventi bet miršta
Krenta tyliai nuo stalo kasdieniai
Dar nespėję prie vaizdo prilipti
Tušinukai ir lapai pavieniai
Į ne mano gyvenimo lygtį