priplatonintoj lygumoj
Hegelis girtas
iš tiesų
varė vivisekcijom
besigydančius blaivybininkus,
o giraitėj
kelmų išrautų medžiai
tartum nepasodinti
lingavo be vėjo
ir bakchantiškai ramino,
kol oro prit
rūkęs
neatsirito Bachas
------
Scholijos
Eilėraščio kontekstas – Georgo Hegelio mintis, jog tiesa yra bakchantiškas svaigulys, ir nė vienas narys, pagautas šio svaigulio, nėra blaivus; o kadangi kiekvienas narys, jei tik jis išsiskiria, lygiai taip pat betarpiškai ištirpsta tame svaigulyje, tai jis kartu yra skaidri ir paprasta rimtis; vokiškai Wahrheit reiškia tiesą – vokiško žodžio darybinė reikšmė susijusi su šaknyje matomu žodžiu wahren, kuris reiškia išsaugoti, laikyti, o wahre – tikras – taigi užrašyti tiesą reiškia išsaugoti tikrumą; Hegelio kontekste – užrašyti tiesą sąvokoje reiškia sugriebti tiesą ir sugriebiant išsaugoti tikrumą (vok. Begriff – sąvoka, nuo greifen – griebti, priešdėlis be nurodo į užbaigtą veiksmą)
1, 1: priplatonintoj lygumoj – aliuzija į Platono dialoge Faidras pasakojamą (248b) mitą apie tiesos lygumą (τὸ ἀληθείας πεδίον)
1, 4: varė vivisekcijom – nuoroda į instrumentinį ir prielaidinį pažinimą, kuriantį būtį pažinime, kuri randasi iš savarankiškų ir pažinimui išoriškų objektų paneigimo juos sunaikinant – šito Hegelis atsisako kaip turinčio reikalą su praktine nauda, bet ne su tiesa, taip minties eigą kreipdamas link tokio pažinimo, kuriuo būtų galima pažinti nepažeidžiant
2, 1-2: giraitėj / kelmų išrautų – choreografiniais tikslais: choreografijos graikiška etimologija ypač tinkama Hegelio filosofijai – mat χορός (khoros – šokis) ir γράφω (grapho – rašyti) puikiai išreiškia hėgelišką pastangą – judėjimo užrašymą
2, 2-4: kelmų išrautų medžiai / tartum nepasodinti / lingavo – aliuzija į filosofo Tomo Sodeikos nubrėžtą Hegelio beprielaidinės tiesos sampratos paralelę su barono Miunhauzeno savęs ištraukimu už plaukų
2, 3: be vėjo – išreiškiamas radikalus, be atramos taško vykstantis judamumas, kurlink ir suka Hegelis
3, 2-3: oro prit / rūkęs <... > Bachas – aliuzija į kompozitoriaus garsųjį kūrinį Oras (vok. Air aus der 3. Orchestersuite) iš Suite No. 3 in D major, BWV 1068 ir menkiau žinomą jo eiliuotą tekstą Pamokomos tabako rūkytojo mintys (vok. Erbauliche Gedanken eines Tabakrauchers), kuriame žmogaus kūno virtimas pelenais lyginamas su rūkalų likimu, o tabakui pripažįstama galia įžiebti mintis apie aukščiausius dalykus (<a target=\“_blank\“ href=\“https: //www. youtube. com/watch? v=-Fyg_147jd4\“>tekstas yra įdainuotas</a>)
3, 4: (1) neatsirito – oro pritrūkęs (miręs) atsiristi (ir risdamasis pritrūkti oro) gali dūmais (kaip ir rūkydamas pritrūkti oro) kaip žymėjusiais tam tikrą natūros raišką ir kartu „aukščiausius dalykus“, fizinį pasaulį peržengiančius
(2) Hegelis <... > neatsirito Bachas – jungtį tarp šių genijų motyvuoja filosofės Ritos Šerpytytės nuostata, jog kaip muzikoje nėra nieko didingesnio už Bachą, taip filosofijoje nieko nėra didingesnio už Hegelį, ir įtarimas, kad tuo klausimu ji gali ir neklysti
(3) Sklinda kalbos, kad su Hegeliu pasibaigė pasaulio istorija, todėl Bacho pasirodymas neturėtų stebinti
Šios scholijos turėjo daug pasakyti, bet nieko nepaaiškinti, o veikiau priešingai – įnešti daugiau painiavos