skrajojančių olandų valstybėj
virš lygumų po vandeniu
draikytis liberaliai
galėjo labiau, galėjo
stebuklingiau, nei inkarnacija
dvasios, viršum vandenų
sklendenusios –
salynas
aukščio nekintantis
vandens po žemyno
gyslotas pirmų kartų
tapatybes ieškojo
dializėms, per kurias
užplaukė į vakarus,
užplaukė galvas
vakarais, skęstančiais
migloj, kurią
iš keršto
saulėtekis
sklaido
mirštančių danų karalystėj